Tačiau, pasak jos, Kipro precedentas rodo, kad tai nebūtinai turėtų būti kliūtimi, nes Kipras buvo priimtas, nors tuo metu nekontroliavo šiaurinės šalies dalies.

„Ukrainai pateikus prašymą, ES Taryba turėtų įpareigoti Europos Komisiją pateikti nuomonę. Paprastai užduodami tam tikri klausimai valstybei, komisija vykdo vizitus į šalį, įvairias konsultacijas ir pan. Paprastai taikyta panaši metodika ankstesniuose stojimuose. Neaišku, ar tokia pati turėtų būti taikoma ir Ukrainai“, – sakė L. Jakulevičienė.

Pasak profesorės, šiandien sudėtinga atsakyti, kiek greitas bus Ukrainos stojimo į ES procesas ir ar jis apskritai įmanomas, tačiau, jos teigimu, kaip ir kiekvienos šalies atveju, labai individualiai priklauso ir politinė valia vaidina ne ką mažesnį, o gal ir didesnį vaidmenį, nei formalūs teisiniai reikalavimai.

„Jei lygintume su ankstesniais procesais dėl kitų valstybių, Bosnija ir Hercegovina klausimyną pirmame etape gavo maždaug per metus. Visgi Ukrainos atveju didžiausias vaidmuo bus, matyt, politinis“, – tikino MRU Teisės mokyklos dekanė.

Antradienį Europos Parlamente (EP) priimta rezoliucija, kurioje smerkiama Rusijos invazija į Ukrainą, reikalaujama nutraukti visus Ukrainoje vykdomus karinius veiksmus bei siekiama suteikti Ukrainai ES šalies kandidatės statusą. Tačiau tam, kad Ukraina gautų kandidatės į ES statusą, dar reikia įveikti ne vieną procedūrą, o siekiant narystės ES kelias laukia dar ilgesnis.

Visgi Ukrainos atveju didžiausias vaidmuo bus, matyt, politinis.

Profesorė L. Jakulevičienė tikina, kad stojimo į ES procesas yra ilgas, jį reglamentuoja ES sutarties 49 straipsnis, vadinamieji 1993 m. Kopenhagos kriterijai, bet gali būti taikomi ir specifiniai kriterijai kaip Vakarų Balkanų šalių atveju, kai buvo taikytos papildomos narystės sąlygos. Vidutiniškai, pasak jos, nuo derybų pradžios iki šalies priėmimo į ES procesas užtrunka apie 5 metus.

„Stojimo į Europos Sąjungą procesas yra gali trukti ir apie 2 metus (bene greičiausias buvo Austrijos, Švedijos, Suomijos įstojimas į ES), o gali užtrukti ir net 8 metus (kaip Kroatijos stojimo atveju). Žinoma, labai daug kas priklauso nuo konkrečios šalies gebėjimo įvykdyti būtinas reformas namuose bei politinės valios (Ukrainos atveju politinė valia gali būti didelis privalumas)“, – Eltai teigė L. Jakulevičienė.

Profesorė aiškina, kad tam tikrus kriterijus valstybė turi atitikti jau prašymo pateikimo metu.

„Tai turi būti Europos valstybė, ji turi vadovautis ES vertybėmis – demokratija, teisės viršenybe, žmogaus teisėmis, laisvės, teisingumo, lygiateisiškumo principais. Procedūriniai reikalavimai – kad tokiam prašymui pritartų ES Taryba (turi balsuoti vienbalsiai) ir Europos Parlamentas (balsų dauguma)“, – sakė MRU Teisės mokyklos dekanė.

Stojimo procese yra keturi etapai

Pasak L. Jakulevičienės, stojimo į ES procese galima išskirti keturis etapus, iš kurių pirmasis yra valstybės pateiktas prašymas stoti į Europos Sąjungą jos institucijai – Tarybai. ES Taryba paveda Europos Komisijai (EK) patikrinti šalies atitikimą narystės ES sąlygoms. Anot jos, EK tikrina, ar valstybė laikosi ES vertybių, ar joje veikia patikimos institucijos, teisingumo sistema, ekonominiu požiūriu – ar šalis funkcionuoja rinkos ekonomikos sąlygomis, pajėgumų prasme – ar šalyje yra gebėjimai įgyvendinti ES teisę. 

„Kol vyksta patikrinimas. valstybė yra potenciali kandidatė, bet dar nevadinama kandidate.

Patikrinimo esmė – įsitikinti, kad politiškai, ekonomiškai ir administracinių gebėjimų, institucijų prasme šalis pajėgi pradėti stojimo procesą, kurio metu atliks daugybę namų darbų, kad pasiektų tokį lygį, kurio reikalaujama tam, kad taptųi visateise ES nare. Tai kriterijai siekiant tapti valstybe kandidate“, – sakė profesorė.

MRU Teisės mokyklos dekanės aiškinimu, jeigu EK mano, kad šalis neatitinka minėtų kriterijų, tuomet ES Taryba nepritaria tolesnio prašymo dėl narystės eigai, kaip nutiko su Bosnija ir Hercegovina. Ši šalis, anot jos, 2016 m. pateikus prašymą dėl narystės, 2019 m. gavo išvadą, jog atitinka ne visus kriterijus ir panašiai kaip Kosovas turi potencialios kandidatės statusą. Tuo tarpu EK manant kitaip, yra žengiama į kitus etapus narystės ES link.

„Jei EK pateikia nuomonę, kad šalis atitinka šiuos stojimo kriterijus, ji rekomenduoja valstybę pripažinti šalimi kandidate ir Taryba bei Europos Parlamentas turi duoti savo pritarimą. Įgyvendinus šias procedūras prasideda antrasis etapas – šalis tampa valstybe kandidate į ES nares“, – aiškino L. Jakulevičienė.

Paskutiniai ilgi etapai – derybos ir tapimas ES nare

Praėjus du minėtus etapus, prašymo stoti į ES pateikimą ir tapimą valstybe kandidate, pereinama prie trečiojo, sudėtingo ir ilgo etapo – derybų. Jų metu vyksta valstybės pasirengimas narystei, pateikiamas labai konkrečių reikalavimų sąrašas, stebima pažanga juos įgyvendinant. L. Jakulevičienės teigimu, nuo 2020 m. taikoma kiek koreguota stojimo į ES tvarka, nes siekiama, kad valstybės kandidatės atitiktų kertinius kriterijus – kad jose būtų laikomasi teisės viršenybės principo bei funkcionuotų demokratinės institucijos.

„Taikoma 35 derybinių skyrių procedūra, nuo 2020 metų šie skyriai sujungti į šešias tematines grupes. Siekiama, kad derybos dėl kiekvienos grupės reikalavimų būtų užbaigtos per vienerius metus, tai orientuoja maždaug į šešerių metų procesą deryboms užbaigti. Taigi perėjimui iš valstybės kandidatės statuso į valstybės narės statusą reikia išpildyti daugybę detalių reikalavimų minėtose 6 tematinėse grupėse ir turi būti įgyvendintos formalios procedūros“, – tvirtino MRU Teisės mokyklos dekanė.

Profesorė tikina, kad užbaigus derybas, EK rekomenduoja valstybę kandidatę narystei ir stojimo sutartį turi vienbalsiai ES Taryba bei balsų dauguma EP. Taip pat šią sutartį turi patvirtinti ES lyderiai bei nacionaliniai ES valstybių parlamentai.

„Paskutiniame etape turi būti išpildytos trys sąlygos: valstybė turi sutikti su visais ES standartais ir taisyklėmis, gauti ES institucijų ir ES valstybių narių sutikimą bei gauti savo piliečių sutikimą per nacionalinio parlamento pritarimą arba referendumo būdu“, – teigė L. Jakulevičienė.

ELTA primena, kad tęsiantis Rusijos karinei invazijai į Ukrainą, vienu pagrindiniu klausimų europinėje politinėje darbotvarkėje šią savaitę tapo Ukrainos potencialus įstojimas į ES. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pasirašė oficialų prašymą Europos Sąjungai priimti jo šalį į bloką, šiuo metu turintį 27 nares.

Antradienį priimtoje rezoliucijoje EP kuo griežčiausiai smerkia Rusijos invaziją į Ukrainą ir reikalauja nutraukti visus Ukrainoje vykdomus karinius veiksmus, praneša EP biuras Lietuvoje.

Rezoliucijoje ES institucijos raginamos siekti suteikti Ukrainai ES šalies kandidatės statusą. Ši procedūra turėtų būti vykdoma pagal ES sutarties 49 straipsnį ir atsižvelgiant į nuopelnus, o kol kas toliau siekiant jos integracijos į ES bendrąją rinką pagal asociacijos susitarimą.

Ši rezoliucija patvirtinta 637 nariams balsavus už, 13 – prieš ir 26 nariams susilaikius.