- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) tenkino buvusio parlamentaro Aleksandro Sacharuko skundą prieš Lietuvą, kad valstybė neužtikrino jam nešališko ir nepriklausomo teismo.
Tokį sprendimą teismas Strasbūre paskelbė antradienį.
EŽTT nusprendė, kad Lietuvos teismai, nagrinėję jam iškeltą baudžiamąją bylą, pažeidė teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principą, kurį įtvirtina Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija.
Savo dar 2019 metais pateiktame skunde A. Sacharukas nurodė, kad tas pats Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjas jo baudžiamąją bylą nagrinėjo du kartus – pirmąkart, kai LAT perdavė baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka ir antrąkart, kai buvo nagrinėjamas jo kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio.
EŽTT nusprendė, kad buvusio parlamentaro baimė, kad atitinkamas teisėjas galėjo susidaryti išankstinę nuomonę dėl jo kaltės, yra pagrįsta.
Teismas netenkino A. Sacharuko skundo dalies, kad buvo pažeistas kitas Konvencijos straipsnis, kuriame numatoma, kad „nėra bausmės be įstatymo“.
„Nors Seimas neleido panaikinti mano neliečiamybės, dar mano kadencijos metu buvo priimtas Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimas, sudarantis galimybę mane patraukti baudžiamojon atsakomybėn pasibaigus mano, kaip Seimo nario, kadencijai – tapau pirmuoju Seimo nariu, nuteistu už tai, kad balsavau vietoje kito Seimo nario, nors iki tol Seime balsavimas kito Seimo nario vardu buvo laikomas susiklosčiusia parlamentinės veiklos tradicija“, – skunde Strasbūro teismui nurodė A. Sacharukas.
Nors EŽTT priėmė A. Sacharukui iš dalies palankų sprendimą, piniginės kompensacijos nepriteisė teigdamas, kad Konvencijos vieno iš straipsnių pažeidimo konstatavimas savaime yra pakankamas atlyginimas už bet kokią pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.
Aukščiausiasis Teismas 2018 metais paliko galioti metais prieš tai Apeliacinio teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį A. Sacharukui. Ši byla susijusi su balsavimu už kitą tuometinį Seimo narį Liną Karalių.
Prieš tai A. Sacharukas buvo išteisintas dėl visų kaltinimų. Tačiau Aukščiausiasis Teismas pirmą kartą gavęs bylą grąžino nagrinėti iš naujo.
2016 metų gruodį kasacinės instancijos teismo teisėjai paskelbė, kad A. Sacharuko išteisinamasis nuosprendis pagrįstas neteisiniais argumentais – A.Sacharukui palankiuose sprendimuose daug dėmesio skiriama teiginiui, kad Seime buvo susiformavusi praktika balsuoti už kitus Seimo narius.
Bylos duomenimis, 2010 metais A. Sacharukas neteisėtai įgijo ir laikė bei panaudojo frakcijos kolegos L. Karaliaus Seimo nario pažymėjimą, užsiregistravo Seimo narių registracijos protokole, balsavo už įvairų įstatymų projektų pakeitimus L. Karaliaus vardu. L.Karalius tuo metu buvo išvykęs į Aziją. Už šį nusižengimą A. Sacharukui ir L. Karaliui Seime surengta apkalta. Po balsavimo L. Karalius prarado parlamentaro mandatą, o A.Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti.
A. Sacharukas tuomet teismuose piktinosi, kad panašiai elgėsi ir kiti Seimo nariai, tačiau jie nebuvo baudžiami.
2019 metais Vilniaus miesto apylinkės teismas panaikino A. Sacharuko teistumą jo prašymu, nes buvęs parlamentaras pateikė dokumentus, kad yra sumokėjęs jam skirtą 1 882 eurų baudą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Rusijos atstovui pareikštas griežtas protestas dėl neteisėtų veiksmų Lietuvos piliečių atžvilgiu
Ketvirtadienį į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją iškviestas Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje atstovas ir jam įteikta griežto protesto nota dėl Rusijos Federacijos sprendimų įtraukti į ieškomų asmenų sąra&scar...
-
I. Degutienė: jaunoji konservatorių karta neranda bendros kalbos su žmonėmis3
Buvusi Seimo pirmininkė, ilgametė konservatorė Irena Degutienė sukritikavo jaunesniuosius konservatorius dėl negebėjimo rasti bendros kalbos. ...
-
L. Kasčiūnas: vokiečių brigados perkėlimas bus paankstintas, jei tik atsiras galimybė2
Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvą bus paankstintas, jei tik atsiras tokia galimybė, sako su šalies gynybos ministru Berlyne ketvirtadienį susitikęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
Seimas nesutiko, kad partijoms būtų uždrausta dotacijos lėšomis apmokėti baudas6
Seimas atmetė įstatymo pataisas, kuriomis buvo siūloma uždrausti politinėms partijoms valstybės biudžeto lėšomis sumokėti joms skirtas baudas. ...
-
V. Rupšys Briuselyje aptarė paramą Ukrainai, gynybos stiprinimą3
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys dvi dienas trukusiuose karinių komitetų susitikimuose Briuselyje aptarė paramą Ukrainai, gynybos stiprinimą. ...
-
Etikos sargai pradėjo tyrimą dėl galimo D. Šakalienės interesų konflikto4
Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijai prašant įvertinti, ar nuslėpdama vyro darbovietę socialdemokratė Dovilė Šakalienė nesupainiojo interesų, Seimo etikos sargai nusprendė pradėti tyrimą. ...
-
Po nesėkmingo referendumo – naujas siūlymas dėl pilietybės išsaugojimo8
Nepavykus pilietybės referendumui, valdantiesiems ir opozicijai atstovaujantys 74 parlamentarai siūlo leisti išsaugoti pilietybę tiems, kurie įgyja NATO valstybės pilietybę. ...
-
Panevėžio mero R. M. Račkausko byloje baigta apklausa, bus skelbiami mirusio M. Vaupšo parodymai1
Panevėžio miesto mero Ryčio Mykolo Račkausko ir jo buvusios patarėjos Gintarės Maskoliūnienės baudžiamojoje byloje Apeliacinis teismas ketvirtadienį baigė viešųjų pirkimų specialistės apklausą. ...
-
Po išpuolio prieš Slovakijos premjerą – G. Nausėdos dvejonės dėl apsaugos4
Po pasikėsinimo į Slovakijos premjerą Robertą Fico (Robertą Ficą), Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kvestionuoja Lietuvos premjerės, Seimo vadovės sprendimus atsisakyti apsaugos. ...
-
G. Nausėda sako, kad solidarumo mokestis pasiteisino, ragina neatmesti jo pratęsimo2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad antrus metus galiojantis laikinasis bankų solidarumo įnašas pasiteisino, todėl ragina neatmesti siūlymų jį pratęsti. ...