- Gytis Pankūnas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nutarė nepriimti Rusijos muzikos atlikėjo Filipo Kirkorovo, kurio koncertinė veikla įvardijama Kremliaus „minkštosios galios“ įrankiu, skundo dėl Migracijos departamento sprendimo uždrausti jam atvykti į Lietuvą.
„Teismo daugumos sprendimu skundas yra nepriimamas“, – teigiama EŽTT sprendime.
EŽTT savo sprendime nurodo, kad F. Kirkorovas skundė Lietuvos Migracijos departamento sprendimą jo neįleisti į Lietuvą. Muzikos atlikėjas savo kreipimesi į teismą nurodė, jog Lietuva, nutarusi jo neįleisti į savo teritoriją, galėjo pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnį. Šiame straipsnyje kalbama apie asmens teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas, valdžios pareigūnų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų. F. Kirkorovas savo skunde nurodė, kad Lietuva, nutarusi jo neįsileisti į savo teritoriją, tokiu būdu nusprendė cenzūruoti jo politines pažiūras.
F. Kirkorovo skundo nepriėmęs EŽTT nurodė, kad pagal tarptautinę teisę ir tarptautinius susitarimus, valstybės gali kontroliuoti užsieniečių atvykimą, gyvenimo šalyje ir jų išsiuntimą.
„Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija negarantuoja užsienio teisės atvykti į tam tikrą šalį ir joje gyventi“, – savo sprendimą grindžia EŽTT.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Eltai teigė, kad toks EŽTT sprendimas F. Kirkorovo ir Lietuvos ginče jo nenustebino.
„Nestebina, paskelbė tai, kas mums ir buvo žinoma. Sistemiškai vertiname visus veikėjus, kuriuos Rusija siekia išnaudoti, skleisdama savo užsienio politiką bei siekdama daryti poveikį Lietuvos žmonėms“, – Eltai perduotame komentare cituojamas G. Landsbergis.
Sistemiškai vertiname visus veikėjus, kuriuos Rusija siekia išnaudoti, skleisdama savo užsienio politiką bei siekdama daryti poveikį Lietuvos žmonėms.
ELTA primena, kad 2021 m. sausį Migracijos departamentas uždraudė Rusijos muzikos atlikėjui F. Kirkorovui iki 2026 m. sausio atvykti į Lietuvą. Kartu jis buvo įrašytas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą, nacionalinį sąrašą. Šis sprendimą priimtas, įvertinus Užsienio reikalų ministerijos pateiktą informaciją.
URM rašte Migracijos departamentui anksčiau nurodė, kad F. Kirkorovas yra populiarus Rusijos Federacijos atlikėjas ir prodiuseris, dėl savo aktyvios koncertinės ir organizacinės veiklos darantis įtaką įvairiems visuomenės sluoksniams Rusijos Federacijoje ir kitose buvusios SSSR valstybėse, jo koncertinė veikla užsienio valstybėse oficialių Rusijos Federacijos pareigūnų atvirai įvardijama kaip Rusijos Federacijos „minkštosios galios“ sklaidos įrankis.
Anot URM, F. Kirkorovas nuolat lankosi ir koncertuoja Rusijos Federacijos neteisėtai aneksuotame Krymo pusiasalyje, taip sąmoningai paneigdamas Ukrainos teritorinį integralumą ir suverenitetą bei netiesiogiai pateisindamas agresyvius Rusijos Federacijos veiksmus. Už šiuos veiksmus jis įtrauktas į Ukrainoje nepageidaujamų asmenų, kuriems draudžiama lankytis šioje šalyje, sąrašą. Ministerijos nuomone, F. Kirkorovo lankymasis Lietuvoje gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui.
Migracijos departamento sprendimą F. Kirkorovas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau šis 2021 m. birželį atmetė muzikos atlikėjo skundą. F. Kirkorovas šį sprendimą vėliau apskundė ir aukštesnės instancijos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau ir šis teismas atmetė atlikėjo kreipimąsi.
LVAT, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms ir nurodė, kad valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą ir gyvenimą jų teritorijoje. Teismas nurodė, kad Lietuvoje galiojančiame įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties įtvirtinta, kad Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui ir (arba) jo šeimos nariui arba kitam asmeniui, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvą ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui tik tuo atveju, jeigu jo atvykimas į Lietuvą ir buvimas joje gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sausio 13-osios išvakarėse Kaune pražydo „Neužmirštuolių pieva“6
Sekmadienio pavakarę Kaune buvo surengta tradicinė „Neužmirštuolių pievos“ akcija, skirta prisiminti tautos didvyrių ryžtą ir drąsą ginant mūsų tėvynę. Renginio metu keli šimtai kauniečių suformavo „Neužmir...
-
Sausio 13-osios įvykių liudininkai: širdelė vis dar dreba1
Sausio 13-osios išvakarėse Lietuvos laisvės gynėjai pagerbti Seime. Prie Vilniaus televizijos bokšto, Nacionalinio radijo ir televizijos pastato bei Parlamento uždegti atminimo laužai. Nuo kruvinų sausio įvykių prabėgo jau trečdalis am...
-
Sausio 13-osios minėjimas Klaipėdoje: neužmirškime savo didvyrių
Sekmadienį, sausio 12-ąją, klaipėdiečiai tradiciškai ir jautriai paminėjo Laisvės gynėjų dieną – susirinkusieji prie Sąjūdžio būstinės ir Klaipėdos savivaldybės tylos minute pagerbė 14 žuvusiųjų už laisvą Lietuvą, taip pat ...
-
Prie Vilniaus televizijos bokšto uždegtas laužas: per šimtą žmonių pagerbė Sausio 13-osios aukas
Laisvės gynėjų dienos išvakarėse prie Vilniaus televizijos bokšto suliepsnojo laužas, per šimtą žmonių susirinko pagerbti Sausio 13-osios aukų. ...
-
Ministrė pasakė, ką mano apie telefonų ribojimą mokyklose
Naujoji švietimo ministrė Raminta Popovienė sako, kad poreikį nacionaliniu mastu reglamentuoti mobiliųjų telefonų naudojimą mokyklose matytų tik iškilus visuotiniam poreikiui. ...
-
Geologai: Papilės piliakalnio nuošliauža toliau slenka
Lietuvos geologijos tarnybos specialistams praėjusį mėnesį apžiūrėjus Papilės I piliakalnį pastebėta, kad jo deformacijos nesustojo – aukštojoje dalyje susidariusi nuošliauža per tris mėnesius pasislinko kelis centimetrus. ...
-
Kariuomenės vadas: visiška netiesa, kad kažkas ateis ir mus apgins21
Sausio pabaigoje bus atidarytas divizijos štabas, sako kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras. ...
-
Jeglinskas neatsitraukia nuo idėjos dėl šauktinių: kažkas turi pasakyti, kad karalius – nuogas9
Nors idėją ilginti privalomosios pradinės karo tarnybos laikotarpį politikai bei jaunimo organizacijos sutiko skeptiškai, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas kartoja – devynių mėnesių tarny...
-
Kuri ministerija susilaukė didžiausio žiniasklaidos dėmesio?
Pirmąjį naujojo Ministrų kabineto darbo mėnesį daugiausiai žiniasklaidos dėmesio sulaukė Krašto apsaugos ministerija (KAM), ji paminėta beveik 2 tūkst. kartų. ...
-
Laisvės gynėjų dieną siūloma paskelbti nedarbo diena7
Siekiant įprasminti Sausio 13-osios įvykių atminimą ir Laisvės gynėjų auką Lietuvai, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis siūlo šią dieną paskelbti nedarbo diena. ...