- Gytis Pankūnas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nutarė nepriimti Rusijos muzikos atlikėjo Filipo Kirkorovo, kurio koncertinė veikla įvardijama Kremliaus „minkštosios galios“ įrankiu, skundo dėl Migracijos departamento sprendimo uždrausti jam atvykti į Lietuvą.
„Teismo daugumos sprendimu skundas yra nepriimamas“, – teigiama EŽTT sprendime.
EŽTT savo sprendime nurodo, kad F. Kirkorovas skundė Lietuvos Migracijos departamento sprendimą jo neįleisti į Lietuvą. Muzikos atlikėjas savo kreipimesi į teismą nurodė, jog Lietuva, nutarusi jo neįleisti į savo teritoriją, galėjo pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnį. Šiame straipsnyje kalbama apie asmens teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas, valdžios pareigūnų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų. F. Kirkorovas savo skunde nurodė, kad Lietuva, nutarusi jo neįsileisti į savo teritoriją, tokiu būdu nusprendė cenzūruoti jo politines pažiūras.
F. Kirkorovo skundo nepriėmęs EŽTT nurodė, kad pagal tarptautinę teisę ir tarptautinius susitarimus, valstybės gali kontroliuoti užsieniečių atvykimą, gyvenimo šalyje ir jų išsiuntimą.
„Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija negarantuoja užsienio teisės atvykti į tam tikrą šalį ir joje gyventi“, – savo sprendimą grindžia EŽTT.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Eltai teigė, kad toks EŽTT sprendimas F. Kirkorovo ir Lietuvos ginče jo nenustebino.
„Nestebina, paskelbė tai, kas mums ir buvo žinoma. Sistemiškai vertiname visus veikėjus, kuriuos Rusija siekia išnaudoti, skleisdama savo užsienio politiką bei siekdama daryti poveikį Lietuvos žmonėms“, – Eltai perduotame komentare cituojamas G. Landsbergis.
Sistemiškai vertiname visus veikėjus, kuriuos Rusija siekia išnaudoti, skleisdama savo užsienio politiką bei siekdama daryti poveikį Lietuvos žmonėms.
ELTA primena, kad 2021 m. sausį Migracijos departamentas uždraudė Rusijos muzikos atlikėjui F. Kirkorovui iki 2026 m. sausio atvykti į Lietuvą. Kartu jis buvo įrašytas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą, nacionalinį sąrašą. Šis sprendimą priimtas, įvertinus Užsienio reikalų ministerijos pateiktą informaciją.
URM rašte Migracijos departamentui anksčiau nurodė, kad F. Kirkorovas yra populiarus Rusijos Federacijos atlikėjas ir prodiuseris, dėl savo aktyvios koncertinės ir organizacinės veiklos darantis įtaką įvairiems visuomenės sluoksniams Rusijos Federacijoje ir kitose buvusios SSSR valstybėse, jo koncertinė veikla užsienio valstybėse oficialių Rusijos Federacijos pareigūnų atvirai įvardijama kaip Rusijos Federacijos „minkštosios galios“ sklaidos įrankis.
Anot URM, F. Kirkorovas nuolat lankosi ir koncertuoja Rusijos Federacijos neteisėtai aneksuotame Krymo pusiasalyje, taip sąmoningai paneigdamas Ukrainos teritorinį integralumą ir suverenitetą bei netiesiogiai pateisindamas agresyvius Rusijos Federacijos veiksmus. Už šiuos veiksmus jis įtrauktas į Ukrainoje nepageidaujamų asmenų, kuriems draudžiama lankytis šioje šalyje, sąrašą. Ministerijos nuomone, F. Kirkorovo lankymasis Lietuvoje gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui.
Migracijos departamento sprendimą F. Kirkorovas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau šis 2021 m. birželį atmetė muzikos atlikėjo skundą. F. Kirkorovas šį sprendimą vėliau apskundė ir aukštesnės instancijos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau ir šis teismas atmetė atlikėjo kreipimąsi.
LVAT, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms ir nurodė, kad valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą ir gyvenimą jų teritorijoje. Teismas nurodė, kad Lietuvoje galiojančiame įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties įtvirtinta, kad Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui ir (arba) jo šeimos nariui arba kitam asmeniui, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvą ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui tik tuo atveju, jeigu jo atvykimas į Lietuvą ir buvimas joje gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į Kalėdų Senelių sąskrydį lėkė ir pareigūnai: tikrino vieno iš jų blaivumą
Vilniaus Kalėdų Senelis kolegas iš kitų miestų sukvietė į TV bokštą. Čia iškilmingai pasirašyta Kalėdų Senelių deklaracija. Kodėl tądien prie TV bokšto teko vykti ir policijos pareigūnams, atskleista LNK reporta...
-
Laukia smarkaus vėjo, sniego porcija: pasidalijo svarbiomis rekomendacijomis
Artimiausią parą šalyje kils smarkus vėjas, galimi mišrūs krituliai, antradienį pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. ...
-
Visiškas triumfas: išteisintam Š. Narbutui valstybė dar skolinga per 21 tūkst. eurų17
Dėl sukčiavimo ir piktnaudžiavimo visiškai išteisintam verslininkui, visuomenininkui Šarūnui Narbutui Lietuva turės sumokėti daugiau nei 21 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų. ...
-
Papasakojo apie gintaro kelią į uostą ir į pakrantes: nėra taip, kad turėtume savo
Gintaro rinkėjai prie jūros didesnių laimikių tikisi, kai uostas gilinamas, ypač jeigu darbai vyksta arčiau Kuršių marių, kur, tikima, daug gintarų turėtų būti. ...
-
Vilnių puoš natūrali eglė, bus pristatytas interaktyvus Kalėdų žemėlapis
Žiemos švenčių laikotarpiu Vilnių puoš natūrali eglė, vyks tradiciniai ir nauji renginiai, bus pristatytas interaktyvus Kalėdų žemėlapis. ...
-
Nuo gruodžio 3 dienos Migracijos departamento klientai nebegalės atsiskaityti grynaisiais2
Nuo gruodžio 3 dienos Migracijos departamento klientų aptarnavimo skyriuose atsiskaityti bus galima tik banko kortelėmis, antradienį pranešė departamentas. ...
-
Kaunas ruošiasi šeštadieniui: ant eglės pakibo meduoliai7
Praėjusią savaitę iškilusi Vienybės aikštėje, likus kelioms dienoms iki įžiebimo šventės, pagrindinė miesto eglė pasipuošė kalėdiniais žaisliukais. Ant šakų pakibo cukruoti meduoliai ir girliandos. ...
-
Velionis neparašė testamento: ar kas nors gali atitekti buvusiam vyrui, ar sugyventiniui?
Paveldėjimo teisė yra svarbi teisinės sistemos dalis, kuri užtikrina turto perdavimą po žmogaus mirties. Šis procesas gali vykti tiek pagal paliktą testamentą, tiek pagal įstatymo nustatytą tvarką, kai testamento nėra. ...
-
Atskleidė, kiek kainuos šiųmetė Vilniaus Kalėdų programa
Vilniaus miesto Kalėdų programa šiais metais kainuos 760 tūkst. eurų, atskleidė sostinės vicemerė Simona Bieliūnė. Anot jos, 2023 m. Kalėdų programa kainavo 753 tūkst. eurų, tad šventinės programos pabrangimas – minimalus. ...
-
Laikinai sutriko Vyriausybės, Prezidentūros interneto svetainių veikla
Antradienį laikinai buvo sutrikusi Prezidentūros, Vyriausybės ir kitų valstybinių interneto puslapių veikla. ...