„Euroatlantinių ryšių stiprinimas yra Baltijos valstybių saugumo elementas. Sutariame, kad ilgalaikis JAV karinis buvimas Baltijos šalyse yra esminis saugumo garantas ir tvirtas Rusijos atgrasymas“, – penktadienį po Baltijos Ministrų Tarybos posėdžio vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo ministras.

Vašingtonas yra priėmęs sprendimą dėl nepertraukiamo amerikiečių rotacinių pajėgų dislokavimo Baltijos regione. Tuo metu Lietuva yra pažadėjusi įrengti JAV kariams infrastruktūrą.

Lietuvos diplomatijos vadovo teigimu, šiemet Baltijos Ministrų Tarybai pirmininkavusi Lietuva stiprino šalių bendradarbiavimą paramos Ukrainai, regiono saugumo, regioninio junglumo stiprinimo klausimais.

„Mūsų, Baltijos valstybių, uždavinys – išlaikyti tvirtą ir vieningą balsą ginant idėją, jog Ukrainos pergalė yra strateginis Vakarų tikslas ir demokratinio pasaulio pergalė“, – sakė G. Landsbergis.

Anot jo, Baltijos šalių pareiga – suteikti ir skatinti suteikti Ukrainai visapusišką karinę, finansinę ir humanitarinę paramą, reikalingą pasiekti pergalę kare su Rusija.

Pasak G. Landsbergio, privalu leisti Ukrainai taikytis į karinius taikinius Rusijos teritorijoje, skatinti investicijas į Ukrainos gynybos pramonę, užtikrinti vienodą ir sklandų sankcijų įgyvendinimą, siekti Rusijos ir jos lyderių atsakomybės už tarptautinės teisės pažeidimus.

Tarp Asamblėjos temų – saugumas, energetinė nepriklausomybė

Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas Andrius Kupčinskas pažymėjo, kad plenerinėje sesijose tarp svarbiausių temų buvo parama Ukrainai, ypatingas dėmesys skirtas Baltijos jūros energetikos ir krizinei infrastuktūrai, pabrėžti karinio mobilumo santykiai.

Pasak jo, pažymėta, jog Baltijos šalims reikia ne tik atsijungti nuo bendros su Rusija ir Baltarusija elektros energetikos sistemos sutarties (BRELL), bet ir stipinti energetinius pajėgumus, patiems pasigaminti reikalingą energijos kiekį.

Planuojama, kad Baltijos šalių tinklai sinchroniškai su kontinentine Europa pradės veikti kitų metų vasario 9-ąją.

Pabrėžė tęstinumą

Su į 43-iąją Baltijos Asamblėją atvykusiais Latvijos ir Estijos parlamentų pirmininkais susitikusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tvirtino, jog diskusijų centre buvo saugumas ir gynyba, energetinė nepriklausomybė, infrastruktūros projektai ir informacinis saugumas.

Pasak jos, unikali Baltijos Asamblėjos veikla išgrynino bendrus prioritetus, aktyviai įtraukė į įvairius tarptautinius formatus bei leido Lietuvai, Latvijai, Estijai aiškiai ir garsiai kalbėti vienu balsu.

„Susitikime pabrėžiau, kad pirmiausia privalome ir toliau visomis išgalėmis padėti Ukrainai. Baltijos šalių pasiryžimas remti Ukrainą neblėsta net keičiantis valdžioms. O žvelgiant atgal matyti, kiek daug gali parlamentinė diplomatija – tiek tarptautinėje erdvėje atstovaujant mūsų valstybių interesams, tiek telkiant paramą Ukrainai ir Moldovai. Svarbu tai tęsti toliau“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Baltijos Taryba – bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentinio bendradarbiavimo – Baltijos Asamblėjos – ir vyriausybinio bendradarbiavimo – Baltijos Ministrų Tarybos – posėdis.

2025 metais tarybai pirmininkaus Latvija.

„Saugumas, atsparumas, parama Ukrainai ir junglumo mūsų regione gerinimas, taip pat energetinis saugumas bei investicijų pritraukimas“, – svarbiausius pirmininkavimo aspektus vardino Latvijos teisingumo ministrė Inesė Libina-Egnerė (Inesė Lybinia-Egnerė).