„Esame inicijavę ir toliau kalbamės apie tai, kad Europos Sąjunga turėtų priimti trečią sankcijų paketą, skirtą tiek juridiniams asmenims, tiek įmonėms“, – po susitikimo su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda) bendroje spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.

Anot Lietuvos vadovo, šiuo metu veikiančios sankcijos „kol kas tokio rezultato, kokio tikėjomės, dar nedavė“.

G. Nausėdos teigimu, ES taip pat turi padėti Baltarusijos pilietinei visuomenei.

Esame inicijavę ir toliau kalbamės apie tai, kad Europos Sąjunga turėtų priimti trečią sankcijų paketą, skirtą tiek juridiniams asmenims, tiek įmonėms.

ES  jau taiko sankcijas daugiau kaip 50 Baltarusijos režimo pareigūnų, tarp jų yra ir Vakarų nepripažįstamas prezidentas A. Lukašenka. Jie kaltinami dėl rinkimų klastojimo ir smurto prieš taikius protestuotojus.

Tikisi didelio JAV dėmesio Rytų Europai

Susitikęs su Lenkijos prezidentu A. Duda, šalies vadovas G. Nausėda neslepia, jog tikisi, kad Joe Bidenui tapus Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu, šios strateginės partnerės ir NATO dėmesys Rytų Europai toliau bus didelis ir netgi stiprės.

„Nepaisant to, kaip baigėsi rinkimai JAV, abu su pasitenkinimu konstatavome, kad egzistuoja tam tikras mūsų bendradarbiavimo su transatlantiniu partneriu strateginis vektorius, kuris reiškia, kad gynybos garantijos, Baltijos regiono valstybių saugumas lieka svarbiu JAV administracijos prioritetu ir šioje vietoje tikimės tolesnio vaisingo bendradarbiavimo, kaip ir bendradarbiavimo ekonomikos, energetikos srityse įvairiais formatais“, – antradienį po susitikimo su A. Duda spaudos konferencijos metu sakė G. Nausėda.

Pasak šalies vadovo, jau dabar galima įžvelgti gerų tendencijų.

„Esame labai suinteresuoti, kad JAV ir NATO dėmesys regionui išliktų nepakitęs, netgi stiprėtų ir matome tam tikrus teigiamus ženklus šioje srityje“, – pridūrė prezidentas.

Remia eurointegracijos siekiančią Moldovą

G. Nausėda ir Lenkijos prezidentas A. Duda teigia, kad palaiko valstybes, siekiančias eurointegracijos. Abu prezidentai tokiais žodžiais pasveikino naujai išrinktą, proeuropietiškų pažiūrų Moldovos prezidentę Maia Sandu.

„Turime labai panašų požiūrį į Rytų partnerystės valstybes. Abu daug kalbėjome apie tai, kaip svarbu, kad Rytų valstybės matytų perspektyvą, ypatingai tos, kurios yra motyvuotos, kaip įmanoma greičiau integruotis į ES. Tos valstybės demonstruoja, kad jų motyvacija yra tvirta ir nenutrūkusi. To patvirtinimas yra ir neseniai įvykę prezidento rinkimai Moldovoje, sveikiname Maia Sandu“, – antradienį po susitikimo su A. Duda spaudos konferencijos metu sakė G. Nausėda.

Pasak G. Nausėdos, bus siekiama, kad Rytų partnerystės klausimai toliau liktų ES darbotvarkėje.

„Puiki proga tai padaryti bus kitais metais įvyksianti Europos Vadovų Tarybos konferencija, skirta ir dedikuota būtent Rytų partnerystės tolesnei perspektyvai“, – pabrėžė G. Nausėda.

Jam antrino ir Lenkijos prezidentas A. Duda.

„ES durys turi būti atviros tiems, kurie nori priklausyti ES“, – akcentavo A. Duda.

ELTA primena, kad Maskvos remiamas dabartinis Moldovos prezidentas Igoris Dodonas pirmadienį iš dalies pripažino savo pralaimėjimą antrajame prezidento rinkimų ture, kurio nugalėtoja skelbiama europietiškų pažiūrų buvusi premjerė M. Sandu.

Moldovos centrinė rinkimų komisija pranešė, kad, suskaičiavus visus balsalapius, M. Sandu laimėjo prezidento rinkimus, užsitikrinusi 57,75 proc. balsų. Dabartinis šalies vadovas I. Dodonas gavo 42,25 proc. balsų.

Rinkėjų aktyvumas siekė 52,78 proc.

Kviečia spręsti nesutarimus

 Lenkijai ir Vengrijai pirmadienį blokavus Europos Sąjungos (ES) 2021–2027 metų biudžetą ir atsigavimo fondą, su Lenkijos prezidentu antradienį susitikęs Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda sako, kad nesutarimus būtina išspręsti.

„Aš labai kviesčiau ir kaip Lietuvos vadovas dar kartą grįžti prie derybų stalo, kad būtų išspręsti visi likę nesutarimai ir mums nereikėtų eiti tuo kraštutiniu veto keliu. Priešingu atveju nukentėsime visi“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.

Aš labai kviesčiau ir kaip Lietuvos vadovas dar kartą grįžti prie derybų stalo, kad būtų išspręsti visi likę nesutarimai ir mums nereikėtų eiti tuo kraštutiniu veto keliu.

„Šis dokumentas, kuris buvo patvirtintas, yra naudingas ir Lenkijai, ir Lietuvai. Gauname kur kas daugiau lėšų nei praėjusioje finansinėje perspektyvoje, įgyjame realius svertus kovoti su koronaviruso pasekmėmis, kadangi atsiranda labai ambicingas Gaivinimo fondo projektas ir visi mūsų žmonės laukia rezultatų, konkrečių veiksmų, kurių negalime imtis, kol neįsigalioja visi minėtieji dokumentai“, – pridūrė G. Nausėda.

ELTA primena, kad Vengrija ir Lenkija pirmadienį blokavo ES 2021–2027 metų biudžetą ir Atsigavimo fondą, kadangi jų lėšų skirstymas siejamas su teisinės valstybės principų laikymusi.

ES valstybių vyriausybių atstovai pirmadienį susitikimo Briuselyje metu turėjo pritarti 1,8 trln. eurų vertės paketui, tačiau to negalėjo padaryti dėl Varšuvos ir Budapešto veto.