Taip socialdemokratas reagavo į buvusios finansų ministrės Gintarės Skaistės ir ekspremjerės Ingridos Šimonytės klausimus dėl gynybos finansavimo šaltinių. G. Skaistė domėjosi, kokia dalis būsimo gynybos biudžeto bus finansuojama iš papildomų tvarių šaltinių.

„Kai bus paruoštas biudžeto projektas ir bus paskelbtas – galėsime diskutuoti apie visas priemones. Šiandien jūs sąmoningai – ir aš esu tuo įsitikinęs – mėginate įplieksti diskusiją ir samprotavimą apie tai, kas dar yra neparuošta. Ir aš labai atsakingai sakau, kad tai yra pavojingas žaidimas, nes tai nėra visuomenės įtraukimas. Tai yra visuomenės bauginimas, nes kai kuriuos dalykus reikia pasverti, reikia priimti politinius sprendimus, kai kur reikia padaryti kompromisus, reikia pasverti politinę valią, ar bus tos valios priimti tam tikrus sprendimus – ir tada ateiti (ir pristatyti siūlymus – ELTA)“, – posėdžio metu kalbėjo G. Paluckas, primindamas, jog, praėjusios kadencijos metu tinkamai neišdiskutavus ir neaptarus mokesčių reformos, ši žlugo ir nesulaukė tinkamo palaikymo.

„Jeigu įsivaizduojate, kad galima neatsakingai pamėtyti įvairias idėjas ant stalo... Tai buvo daroma. Kuo baigėsi? Su mokesčių pertvarka baigėsi? Kaip baigėsi su konkrečiais pasiūlymais? Prastai baigėsi“, – priminė jis.

„Ir aš nenoriu, kad baigtųsi prastai, nes į gynybos finansavimą mes žiūrime labai rimtai. Tai, kad iškrito mums šita korta – trumpinti terminą ir tokią kolosalią sumą generuoti per tokį trumpą laikotarpį – na, įvairiai pasiseka. Vieniems pandemija, kitiems, neduok Dieve, karas. Atėjome, atitinkamai reikia ta gynyba pasirūpinti. Taip jau yra. Socdemai visada pasirūpina gynyba. Visada. Ir šį kartą pasirūpins, nenuvils“, – patikino socialdemokratas, tačiau jo pasisakymas dalies TS-LKD atstovų buvo sutiktas juoku.

G. Paluckas taip pat tikino, jog negali kalbėti apie konkrečias priemones ar finansavimo dalis, kurios bus numatytos kitų metų biudžete, nes, pasak jo, praėjusios kadencijos metu susiformavo tokia tradicija – „biudžeto formavimas tapo viena didele paslaptimi“.

„Man atrodo, po praėjusią kadenciją pakeistų biudžeto formavimo įstatymo taisyklių apskritai biudžeto formavimas tapo viena didele paslaptimi, nes maksimalūs asignavimai nėra prieinami, pats projektas, kol jis yra svarstomas, nėra prieinamas plačiai visuomenei. Kai jūs sakote, kad (...) skaičiai turi būti žinomi ir prieinami, tai bijau, kad jūs klystate, nes tokią tvarką nustatė praėjęs Seimas ir tikrai to biudžeto projekto niekas negalėjo matyti“, – tvirtino politikas.

„Aš tikrai kviečiu nepamiršti taisyklių, kurias taikėte sau ir kurias dabar norite pritaikyti naujai Vyriausybei“, – konservatoriams atkirto premjeras.

Visgi, buvusi Vyriausybės vadovė netruko sureaguoti į pastarąjį G. Palucko pasisakymą.

„Aš visgi turiu įsiterpti. Buvusi Vyriausybė paprastai biudžetą parengdavo netipiškai anksti, paskelbdavo ir netgi atnešdavo. O tai, kad jis paskelbiamas Vyriausybės (posėdžio – ELTA) išvakarėse – kadangi Finansų ministerijoje dirbau nuo 1997 m., patikėkite manimi, tikrai ne buvusi Vyriausybė šitą madą sugalvojo“, – G. Palucką patikslino ji.

„Prašyčiau manęs netraukti už liežuvio“

G. Paluckas pripažino – diskusija dėl papildomo finansavimo šaltinių nėra lengva.

„Tikrai prašyčiau manęs netraukti už liežuvio pasakyti atskirų priemonių, nes bus ta pati klaida, kurią kartoja ne viena Vyriausybė, nes šiandien iš tikrųjų yra bendraujama su visuomene, yra bendraujama su įvairiomis organizacijomis, mėginant ir paaiškinti, ir išsiaiškinti, ir sumodeliuoti tam tikrą poveikį. Galų gale, mėginama pasiekti, jog ir gynybai skiriami pinigai, kuo didesnė jų dalis liktų Lietuvos ekonomikoje – tam, kad jie pasisukę grįžtų į šalies biudžetą“, – dėstė jis.

„Atleiskite, kad nesiveliu į tam tikrus samprotavimus, kaip gali būti, nes žmonės išgirdę politikų samprotavimus priima kaip gryną pinigą. Aš pasakysiu galbūt, o jau kitą dieną sakys – iš manęs atima indėlius kažkas“, – kalbėjo ministras pirmininkas.

Visgi, jis nurodė, jog artimiausių metų valstybės biudžeto deficitas didės, bus ir daugiau skolinamasi.

„Trumpuoju laikotarpiu tiek biudžeto deficitas, tiek mūsų skolinimosi imtys didės. Tai akivaizdu. Ar dar reikia kažkokių papildomų atsakymų? Atsakymai bus tik dėl tvaresnių šaltinių – kiek bus įplaukų iš tam tikrų mokestinių korekcijų ir kitų sprendimų – tame tarpe ir pensijų kaupimo pertvarkos, ir panašiai“, – aiškino Vyriausybės vadovas.

Ragina atskirti europinę paramą ir skolinimosi mechanizmus

Viešojoje erdvėje diskutuojant apie galimus didesnio gynybos finansavimo šaltinius, tarp kurių bene dažniausiai įvardijama galimybė – bendro skolinimosi Europos Sąjungos (ES) lygiu mechanizmai, G. Paluckas pabrėžė, kad šis sprendimas būtų taikomas tik artimiausioje bei vidutinėje perspektyvoje ir kad jį reikėtų atskirti nuo europinės paramos instrumentų.

„Svarbiausia yra nemaišyti dviejų dalykų – jeigu mes kalbame apie europinę paramą, tai, be jokios abejonės, mes jos galime tikėtis tik naujoje finansinėje perspektyvoje, kuri bus nuo 2027-2028 metų. Tai iki to laiko reikia palaukti, kad tas Gynybos fondas būtų suformuotas. Tačiau tai irgi būtų labai rimta pagalba“, – žurnalistams po posėdžio sakė premjeras

Anot G. Palucko, artimiausioje perspektyvoje dėmesys skiriamas skolinimosi Europos Sąjungos (ES) lygiu perspektyvoms – sprendimus ketinama rasti kuo greičiau.

„Šiuo laikotarpiu mes kalbame apie bendro skolinimosi instrumentą – t. y. kad nereikėtų skolintis rinkoje už brangias palūkanas, kad tai galima būtų daryti per egzistuojančius finansinius instrumentus, kaip Europos investicinis bankas. (…) O jie savo ruožtu paimtų pinigus iš egzistuojančių didelių fondų – kaip, pavyzdžiui, Europos stabilumo mechanizmo fondas, kuris sudaro apie 400-500 mlrd. eurų, bet į jį valstybės rankų netiesia, nes tai yra taip vadinamas „paskutinės vilties“ skolinimosi šaltinis, kai susiduria valstybės su finansiniais sunkumais“, – aiškino premjeras.

Bendro skolinimosi klausimą G. Paluckas teigia ketinantis aptarti ir šią savaitę susitikęs su Europos Komisijos (EK) pirminke Ursula von der Leyen.

Kaip skelbta anksčiau, sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba  (VGT) sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet. Šalies vadovas Gitanas Nausėda teigė, kad per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis. Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.

Po tokio VGT sprendimo TS-LKD prezidiumas paragino socialdemokratus imtis iniciatyvos ir atnaujinti parlamentinių partijų susitarimą dėl saugumo politikos. Konservatoriai siūlo dokumente įtvirtinti aiškų planą, kaip bus siekiama VGT tikslų.

2022 m. daugelis parlamentinių partijų pasirašė atnaujintą susitarimą dėl gynybos. Juo politinės jėgos įsipareigojo išlaikyti ne mažesnį kaip 2,5 proc. nuo BVP finansavimą krašto apsaugai.

Naujoji centro-kairės Vyriausybė savo programoje įsipareigojo siekti ne mažesnio nei 3,5 proc. BVP finansavimo gynybai. Tiesa, gruodį patobulinus 2025 m. valstybės biudžetą, skolinimosi krašto apsaugos reikmėms limitas buvo padidintas 800 mln. eurų. Atsižvelgiant į tai, šiais metais asignavimai gynybai sieks 4 proc. BVP.