„Kai Vyriausybė patvirtins, pritars prezidentas ir Seimas pritars protokoliniu sprendimu ir pritars Europos Parlamentas, tai ir bus aišku, kas bus eurokomisaras. Mes tikrai nekalbėjome šiandien apie pavardes“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

Ar į Lietuvos atstovo EK pareigas galėtų būti deleguojamas užsienio reikalų ministras G. Landsbergis, premjerė ir toliau neatsako. Visgi jo kompetencijas Vyriausybės vadovė vertina ypač palankiai.

„Aš komentarų nekomentuosiu. Nekomentuosiu nei Landsbergio, nei jo galimybių. Viską, ką norėjau pasakyti, pasakiau. Man atrodo, kad Gabrieliaus Landsbergio gyvenimą apsunkina Landsbergio pavardė, bet tai yra mažai racionalus apsunkinimas“, –  sakė I. Šimonytė.

„Nes, jeigu jūs bandytumėte manęs klausti, ar Gabrielius Landsbergis neturi reputacijos Vakaruose, ar nėra pripažįstamas kaip geras užsienio reikalų ministras, ar į jo žodį neįsiklausoma, ar negeba sutelkti koalicijų – aš drįsčiau ginčytis ir sakyčiau, kad yra visiškai priešingai“, – akcentavo ji.

Reikia turėti mintyje, kad bet koks deleguotas komisaras turi praeiti skaistyklą Europos Parlamente.

Premjerė teigia, kad savo norus eiti EK pareigas G. Landsbergis gali komentuoti pats.

I. Šimonytė tikina, kad koalicinės tarybos susitikimo metu buvo kalbėta apie eurokomisaro skyrimo procesą.

„Tikrai aptarėme procesą, kadangi ne paslaptis, kad proceso eiga labai priklausys nuo to, kaip įvyks pirmininkės tvirtinimas, tikiuosi, kad Europos Vadovų Tarybai pavyks sutarti dėl tų vadinamųjų TOP darbų, dėl kurių politinis sutarimas beveik buvo, bet patvirtinti galutinai praėjusioje EVT nepavyko. Tikiuosi, kad pavyks šį kartą, bet toliau, žinoma, yra kritinis Europos Parlamento balsavimas“, – akcentavo Vyriausybės vadovė.

Pasak jos, skiriant atstovą į EK svarbiausias kriterijus bus kandidato kompetencijos.

„Reikia turėti mintyje, kad bet koks deleguotas komisaras turi praeiti skaistyklą Europos Parlamente. Ir jeigu tai yra žmogus, kuris neturi kompetencijos tais klausimais, į kuriuos yra deleguojamas, tai yra buvę tokių labai nesmagių kandidatų į komisarus klausimų Europos Parlamente“, – sakė I. Šimonytė.

„Ir manau, kad Lietuva tikrai nerizikuotų siųsdama netinkamą žmogų į poziciją, į kurią galėtų nominuoti komisarą. Tai, be jokios abejonės, kompetencija yra pirma sąlyga“, – pridūrė ji.

I. Šimonytė taip pat įvardino ir Lietuvai svarbiausias EK sritis.

„Yra tos kryptis, kurios Lietuvai yra natūraliai turbūt svarbesnės. Tai aš čia paminėčiau tą pačią plėtrą – ne tiek dėl pavardės, kiek dėl to, kad Lietuva yra plėtros advokatė (...) turbūt pastaruosius dvidešimt metų“, – pabrėžė I. Šimonytė, akcentuodama, kad plėtra bus labai svarbi EK darbotvarkės dalis.

„Gynybos klausimai, kurie aktualizavosi dėl Rusijos invazijos į Ukrainą taip pat. Aišku, mes dar nežinome, ar tikrai bus tokia pozicija būsimoje komisijoje (...), bet taip pat manau, kad tai yra svarbios temos, kaip ir atsparumas bendrai“, – pridūrė ji, pažymėdama, kad svarbūs yra ir ekonominiai klausimai.

„Laisviečių“ spaudimo tikina nejaučianti

Premjerė taip pat tikina nejaučianti „laisviečių“ spaudimo dėl paramos kandidatui į EK mainais į palaikymą Civilinės sąjungos įstatymui.

„Manęs niekas ir niekada nešantažavo“, – sakė Vyriausybės vadovė.

I. Šimonytė tikina Civilinės sąjungos projektą remsianti nepriklausomai nuo EK klausimo.

„Bandau žiūrėti, ar esu kažkur nuspausta – nesu nuspausta. Jūs mano nuomonę apie civilinę sąjungą puikiai žinote, aš esu tas žmogus, kuris pasisako, kad šis įstatymas būtų priimtas ir pageidautina kuo greičiau. Taip, apmaudu man, kad iš dalies ir dėl mano bendruomenės narių nepritarimo to nepavyksta padaryti, bet, mano supratimu, tai yra visiškai nesusiję klausimai“, – teigė I. Šimonytė.

„Yra Europos Komisija ar nėra Europos Komisijos – tikslas, kad šis įstatymas būtų priimtas, tų žmonių, kurie jį palaiko, yra bendras (...). Aš visiškai tų klausimų nesieju ir, kaip ir sakiau, dėsiu visas pastangas, kad šitas įstatymas būtų anksčiau ar vėliau priimtas“, – pridūrė ji.

ELTA primena, kad įtakingas leidinys „Politico“ neseniai paskelbė potencialius kandidatus į naujuosius EK narius, tarp kurių yra minimas ir užsienio reikalų ministras G. Landsbergis. Nurodoma, jog jis taikytųsi į eurokomisaro portfelį, susijusį su užsienio politikos klausimais. Visgi, tiek valdančiųjų, tiek opozicijos atstovai abejoja, ar tokia kandidatūra sulauktų palaikymo šalies viduje.

Abejonių neslepia ir prezidentas G. Nausėda, sakydamas, jog į šias pareigas mato geresnių kandidatų nei dabartinis užsienio reikalų ministras.

„Aš matau geresnių kandidatų – ypač turint omenyje, kad tai nebus užsienio politikos komisaro pozicija“, – LRT televizijai sakė G. Nausėda.

Koalicijos partneriai iš esmės neslepia pasipiktinimo, kalbant apie būsimą Lietuvos kandidatūrą į EK. Politikai kritikuoja, kad konservatoriai dar neįvardino, ką siūlys į eurokomisarus. Pasak jų, neįsivardinusi kandidato Lietuva praranda derybines pozicijas dėl įtakingesnių komisarų portfelių. Šį klausimą ketinama aptarti koalicinės tarybos posėdyje.

Savo ruožtu užsienio reikalų ministras G. Landsbergis taip pat mano, kad kuo anksčiau Lietuva įsivardins savo kandidatą į EK, tuo bus daugiau šansų pakovoti dėl svarbesnių pozicijų. Visgi, pats konservatorių lyderis ir toliau neatsako, ar norėtų kandidatuoti į EK. Pasak jo, sprendimą, ką deleguoti į eurokomisaro poziciją, turi priimti premjerė.

Eurokomisaro kandidatūrą teikia Vyriausybė, poziciją suderinus su prezidentu ir Seimu.