Feisbuko paskyroje premjerė parašė, kad iš Prezidentūros komentarų galima suprasti, jog pajamų augimas švelnina infliaciją tik tada, kai pajamas didina Prezidentūra.

„Prezidentūra: pajamų augimas nėra infliacijos švelninimo priemonė. Also (angl. – taip pat) Prezidentūra: pirmas infliacijos švelninimo pasiūlymas – didinti gyventojų pajamas. Kaip suprantu, pajamų augimas švelnina infliaciją tik tada, kai pajamas didina Prezidentūra. Ir šiaip, jis švelnina infliacijos pasekmes, o ne ją pačią“, – feisbuke įrašą paskelbė I. Šimonytė.

Kaip suprantu, pajamų augimas švelnina infliaciją tik tada, kai pajamas didina Prezidentūra.

Taip premjerė sureagavo į prezidento patarėjos Irenos Segalovičienės komentarus, kad pajamų augimas nėra infliacijos švelninimo priemonė.

Prezidento patarėja sako, kad nuo šių metų biudžete numatytos išlaidos didinti gyventojų pajamas keliant minimalią mėnesinę algą, nepamokestinamąjį pajamų dydį, pensijas ir kt. yra priemonės mažinti skurdą ir nelygybę, dėl to negali būti pateiktos kaip būdas kylančioms kainoms amortizuoti, kadangi tuomet net ir padidėjus pajamoms veiksmingai nesprendžiama skurdo problema.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė ir energetikos ministras Dainius Kreivys antradienį pristatė energijos kainas vartotojams amortizuojančių pasiūlymų paketą.

Šį šildymo sezoną rekordiškai išaugus sąskaitoms už šilumos energiją Vyriausybė siūlys gyventojams laikinai taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šildymui, antradienį pranešė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Tačiau prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę sakė, kad reikia svarstyti platesnes priemones.

Premjerė I. Šimonytė pirmadienį kalbėjo, kad svarstomos ir kitos alternatyvos, pavyzdžiui, paramos didinimas saulės elektrinių įrengimui. Tačiau ji kartojo, kad mažinti PVM maisto produktams Vyriausybė neketina.

Sureagavo patarėja: Prezidentūrai viskas aišku

Po premjerės replikos internete ilgą pasisakymą vėl surašė prezidento G. Nausėdos patarėja I. Segalovičienė.

Anot patarėjos, Lietuvoje skurdo ir pajamų nelygybės lygiai yra nepadoriai prasti Europos Sąjungos kontekste ir tokia situacija, anot I. Segolavičienės, augant ekonomikai yra tam tikra prasme socialinio teisingumo anomalija.

„Apie pajamų augimą ir prezidentūrą. Neįmanoma nesutikti su tuo, kad Prezidentūra nuo 2019 m. pateikė eilę iniciatyvų, kurios mažina gyventojų skurdą ir pajamų nelygybę. Tai apima ir spartesnį pensijų didinimą, ir NPD didinimą, ir pandemijos išmokas šeimoms su vaikais, ir vaistų išlaidų kompensacijas, ir nedarbo draudimą žmonėms su negalia ir kitas priemones. Tą pavyko padaryti Prezidentui rezultatyviai dirbant kartu su Seimu ir Vyriausybe. Kodėl visos šios priemonės buvo reikalingos? Nes Lietuvoje skurdo ir pajamų nelygybės lygiai yra nepadoriai prasti Europos Sąjungos kontekste (papuolam tarp penkių blogiausius rezultatus rodančių ES šalių – žr. Eurostat duomenis paveiksle). Aukštas skurdo rizikos ir atskirties lygis pensininkų, mažai uždirbančiųjų grupėse, vienišų tėvų, daugiavaikių šeimų ir kitose grupėse. Tokia situacija augant ekonomikai yra tam tikra prasme socialinio teisingumo anomalija. Pandemija įvairiais nelygybes dar labiau paaštrino. Tai neatitinka žmonių gerovės siekiančios valstybės tikslų ir dėl to situacija buvo taisoma. Todėl reikalingos ne pusinės, ne dėl pliusiuko, bet visos jėgos mūsų žmonių atskirčiai ir nelygybei mažinti. Lygiai dėl šių priežasčių ir 2022 m. biudžete buvo numatytos skurdo ir nelygybės mažinimo priemonės, kurias prezidentas nuo pat 2019 m. aktyviai skatina, inicijuoja ir palaiko“, – apie pastangas mažinti socialinę nelygybę rašo I. Segolavičienė. 

Pandemija įvairiais nelygybes dar labiau paaštrino. Tai neatitinka žmonių gerovės siekiančios valstybės tikslų ir dėl to situacija buvo taisoma.

Prezidento patarėja dėsto nuomonę ir apie sparčiai augančią infliaciją.

„Dabar apie infliaciją. Sausį metinė infliacija lipa per 12 proc. kartelę. Kylant abejonių apie socialinės-ekonominės politikos priežastis ir pasekmes, galima pateikti 3 situacijos vertinimus, iš kurių vienas neteisingas. Spėkite kuris?

a) 2022 m. biudžete pensijų, NPD ir MMA didinimai (12–15 proc.) reikšmingiau mažintų skurdą ir nelygybę, jeigu nebūtų išskirtinio kainų augimo.

b) 2022 m. biudžete pensijų, NPD ir MMA didinimai (12–15 proc.) atsvertų kainų išaugimą, bet tuomet nesigauna nuoširdžiai kalbėti apie reikšmingesnį skurdo ir nelygybės mažinimą, siekiant pakilti iš ES šalių rikiuotės apačios ir artėti prie ES vakarų šalių pragyvenimo lygio.

c) 2022 m. biudžete pensijų, NPD ir MMA didinimai (12–15 proc.) yra tokie super-duper reikšmingai dideli, kad permuša ir išskirtinio dydžio infliacijos lygį, ir priartins šalies senolių ir mažiau uždirbančiųjų gyventojų pragyvenimo lygį prie ES standarto, ir visaip kitaip padarys gyventojus turtingais. Infliacija sausį – lipa per 12 proc. kartelę“, – rašo feisbuke I. Segolavičienė.

Pasak prezidento patarėjos, Prezidentūrai aišku viskas. Ir aiškūs darbai, kuriuos reikia atlikti gyventojų padėčiai pagerinti. Aišku ir tai, kad infliacijos priežasčių ir pasekmių valdymui priemonių reikia 4 srityse:

„- Pirma, papildomai didinant gyventojų pajamas, nenugnybiant nieko nuo skurdo ir nelygybės mažinimo tikslų. Taigi tų pačių, kurie jau numatyti biudžete ir yra skirti tam, kam skirti. Kai jau kalbame apie infliaciją ir jos mažinimą, būtini atskiri taiklūs sprendimai skirti šiam konkrečiam tikslui. Būtent infliacijos – ne skurdo ir nelygybės – mažinimui;

- Antra, nedidinant viešųjų paslaugų kainų, tokių kaip darželiai, neformalus ugdymas, viešasis transportas ir pan. (kas yra viešojo sektoriaus diskrecijoje) bei padedant įveikti šoką NVO sektoriui;

- Trečia, didinant produktų ir paslaugų pasiūlą, pirmiausiai skatinant aktyviau ir palankiomis sąlygomis atsinaujinančią energetiką. Svarbu suvokti, kad krizė šiandien yra dėl per mažos tam tikrų produktų ir paslaugų pasiūlos;

- Ketvirta, reikia padėti verslui dorotis su kainų šoku – verslas labai įvairus, yra verslų kuriems reikalinga pagalba įveikiant konkurencingumo iššūkius“, – apie priemones gerinti gyventojų padėtį rašo prezidento patarėja.