„Toks ponios Budrytės liudijimas buvo, ji patvirtino, kad broliai Nikitinai lankėsi štabe. Tačiau komisija nustatė ir daugiau atvejų, kada ir pats prezidentas, ir jo aplinkos artimi žmonės susitikinėjo su baltarusiško verslo atstovais, vieni iš jų yra tie minėti asmenys (Nikitinai – ELTA)“, – Eltai teigė V. Bakas.

„Tai nebuvo kažkoks atsitiktinis reiškinys, santykiai buvo sisteminiai. Apie juos nei visuomenė, nei sprendimų priėmėjai nebuvo informuoti“, – pridūrė jis.

A. Budrytė komisijai nurodė, kad štabe vykusiuose susitikimuose buvo aptariami rinkimų finansavimo ir kampanijos klausimai. Visgi, ji neatskleidė, keliuose jų dalyvavo ir broliai Nikitinai. A. Budrytė akcentavo, kad štabas buvo atviras visiems, o pastarieji verslininkai nebuvo oficialūs jo nariai.

Anot V. Bako, prezidentas nutyli apie savo paties susitikimus su baltarusiškų trąšų verslo atstovais.

„Neigdamas, kad jis susitikinėjo su baltarusiškų trąšų atstovais, prezidentas sakytų netiesą“, – aiškino politikas.

Tuo metu parlamentinio tyrimo epicentre atsidūręs G. Nausėda atmeta bet kokius įtarimus dėl sąsajų su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, broliais Andriumi ir Viliumi Nikitinais.

Tai nebuvo kažkoks atsitiktinis reiškinys, santykiai buvo sisteminiai. Apie juos nei visuomenė, nei sprendimų priėmėjai nebuvo informuoti.

„Aš su broliais Nikitinais nebendravau. Jeigu aš teisingai suprantu, buvo kažkoks patvirtintas ar nepatvirtintas faktas apie vieną iš mano komandos narių. Bet tas komandos narys, tuo metu kai mes svarstėme sankcijų klausimą, Prezidentūroje jau nebedirbo“, – pasirodžius parlamentinio tyrimo išvadoms žurnalistams sakė G. Nausėda.

Visgi, komisijos išvadose teigiama, kad prezidento G. Nausėdos aplinkoje buvo nustatyta kelios dešimtys asmenų, keliančių rizikas nacionaliniam saugumui, palaikančių ryšius su Rusijos, Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, diplomatais, politikais, verslo atstovais.

„Pats Gitanas Nausėda, 2018–2019 m. laikotarpiu susitikinėjo su Baltarusijos trąšų verslu besiverčiančiais asmenimis ir verslo įmonių vadovais (akcininkais) bei atstovais“, – teigiama išvadoje.

Pažymima, jog komisijai liudiję aukštas pareigas Prezidentūros kanceliarijoje einantys G. Nausėdos komandos nariai šią informaciją nuslėpė. Dėl to parlamentinė komisija ketina kreiptis į prokuratūrą.

Savo ruožtu Valstybės saugumo departamentas (VSD) šią savaitę išplatino pranešimą spaudai, kuriame aiškinama, jog komisijos teiginiai apie prezidento aplinkoje esančius, riziką keliančius asmenis neatitinka tiesos.

„Pabrėžtina, kad Komisijos teiginys, jog G. Nausėdos aplinkoje buvo nustatytos kelios dešimtys asmenų, keliančių rizikas nacionalinio saugumo interesams, akivaizdžiai neatitinka tikrovės bei prieštarauja Komisijai liudijusių žvalgybos pareigūnų paaiškinimams bei kitai Komisijai pateiktai medžiagai“, – teigiama VSD pateiktoje argumentacijoje.

ELTA primena, kad dėl parlamentinės komisijos išvadų Seimas ketina apsispręsti jau ateinančią savaitę.

Jose, be kita ko, yra teikiami ir siūlymai, susiję su atliktu parlamentiniu tyrimu. Seimas raginamas svarstyti dėl Žvalgybos kontrolierių įstatymo pakeitimų, suteikiant ombudsmenui teises ir pareigą atlikti kriminalinę žvalgybą atliekančių institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą. Taip pat siūloma stiprinti VSD ir STT parlamentinę kontrolę, peržiūrėti parlamentinės kontrolės teisinė reglamentavimą, jog institucijos Seimui privalėtų pateikti visą reikalingą informaciją. Tarp rekomendacijų – ir raginimai užtikrinti Seimo vaidmenį skiriant ir atleidžiant VSD ir STT vadovus, jų pavaduotojus.

G. Nausėda netruko sureaguoti į parlamentinio tyrimo išvadas. Prezidentūros teigimu, tai „desperatiškas bandymas paveikti prezidento rinkimų rezultatus“ ir kartu mėginimas „diskredituoti valstybę ir jos konstitucinius principus“. Daukanto aikštė tikina, kad Seimo laikinoji komisija yra politizuota, o pateiktos išvados nukreiptos ne tik prieš prezidentą, bet ir daugelį valstybės institucijų.