Šį mėnesį Lietuva minės dešimties metų sukaktį NATO bendrijoje. Tiesa, jubiliejus paženklintas viena didžiausių krizių nuo pat Šaltojo karo pabaigos. Rusijai bandant praryti Krymą, Lietuvoje apsilankė JAV viceprezidentas Joe Bidenas.

Pažadėjo apginti

Trečiadienį J.Bidenas susitiko su Lietuvos Prezidente Dalia Grybauskaite ir Latvijos Prezidentu Andriu Berziniu. Po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje JAV viceprezidentas dar kartą patikino, kad įsipareigojimai Lietuvai ir Baltijos šalims lieka tvirti ir nepajudinami.

"Kodėl atvykau? Nes noriu patvirtinti mūsų ryžtą laikytis įsipareigojimų. Mes suteiksime reikiamą atsaką. Mes tikrai atsakysime į grėsmę NATO valstybei narei. Mes užtikriname, kad labai rimtai žiūrime į savo pareigas ir atsakomybes", – tvirtino J.Bidenas.

"Šiuo metu vyksta išpuoliai prieš Ukrainos kariškius. Mes visiškai remiame Ukrainos žmones, – sakė viceprezidentas. – Tol, kol Rusija eis šiuo tamsiu keliu, jie sulauks politinės ir ekonominės izoliacijos. Rusija negali išvengti to fakto, kad pasaulis pasikeitė. Tarptautinė bendruomenė turėtų atmesti bet kokias agresijos pastangas", – pridūrė viceprezidentas. 

Savo kalboje J.Bidenas užsiminė ir apie galimybę stiprinti karinį bendradarbiavimą, nors konkrečių veiksmų nepaminėjo. "Mes taip pat žengsime papildomus žingsnius, kurių pagrindu bus padidintas karinis bendradarbiavimas", – kalbėjo jis.

Viceprezidento dėmesio sulaukė ir energetinis saugumas. "Valstybių suvereniteto apsauga priklauso nuo to, ar yra daugiau nei vienas energijos šaltinis. Remiame jūsų pastangas ES viduje diversifikuoti energijos išteklius, sukurti lankstesnes energetikos rinkas ir paversti inovacijas energetikoje energetiniu saugumu, kad jokia šalis negalėtų energijos tiekimo naudoti kaip politinio ginklo", – sakė svečias.

"Mes esame su jumis, mes pasirengę laikytis savo įsipareigojimų. Tegu Dievas laimina jus, jūsų žmones ir mūsų karius", – savo kalbą užbaigė JAV viceprezidentas.

Rusija vykdo faktinę aneksiją

Po susitikimo su J.Bidenu Lietuvos Prezidentė D.Grybauskaitė išreiškė susirūpinimą Rusijos veiksmais Kryme. Anot jos, tai kelia grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir visai tarptautinei bendruomenei. "Matome, kad siekiama perbraižyti Europos žemėlapį ir suardyti pokario architektūrą Europoje", – sakė Prezidentė.

"Mes griežtai smerkiame Rusijos veiksmus suverenios Ukrainos teritorijoje, – kalbėjo šalies vadovė. – Mes laikome referendumą ir jo rezultatus neteisėtais. Konstatuojame faktą, kad Rusija vykdo faktinę Krymo aneksiją. Tai vyksta prie Lietuvos sienų. Tai kelia grėsmę mums visiems."

Prezidentė paminėjo, kad visa tai lydi Karaliaučiaus krašte vykstančios karinės pratybos, ir padėkojo JAV, kurios "operatyviai sureagavo į grėsmes ir ėmėsi veiksmų saugumui regione sustiprinti". D. Grybauskaitė pabrėžė, kad JAV buvo ir yra strateginė Lietuvos partnerė.

Latvijos prezidentas A.Berzinis pasmerkė Rusijos veiksmus ir pavadino juos grėsme visai Europai. "Tai kelia grėsmę Europos saugumo struktūrai, – sakė Latvijos prezidentas. – Aš galiu tik pagirti JAV ir ES už tai, kad ėmėsi griežtų žingsnių šiuo klausimu."

V.Putinas prisižaidė

Politologas profesorius Raimundas Lopata teigia, kad Vladimiro Putino veiksmai Kryme grąžino Europą į JAV prioritetų sąrašą. Buvo daug kalbama apie mažėjantį JAV vaidmenį Europoje ir Amerikos dėmesio koncentravimą Ramiajame vandenyne.

"Tai reiškia paradoksaliai, kad V.Putinas sugrąžino Ameriką į Europą", – sakė politologas. Jo nuomone, svarbiausia J.Bideno atvežta žinia – kad Amerika yra Europoje.

Anot R.Lopatos, JAV bandys grįžti prie tramdymo strategijos. "Tramdymo strategija reikšis energetinių išteklių kontekste. Čia kalbama ne tik apie svarstomą dujų eksportą, kalbama apie JAV rezervą, apie JAV santykius su Saudo Arabija, kalbama apie Irano branduolinę programą. Čia masė veiksnių, – kalbėjo ekspertas. – Paprastai Lietuvai ir Lenkijai atsisukti veidu vienai į kitą padėdavo išorinis veiksnys. Tas veiksnys ir vėl suveikė."

Svarbiau pats vizitas

Politologas Kęstutis Girnius mano, kad pats vizitas yra svarbesnis už J.Bideno išsakytus žodžius. "Aš manau, kad kalba vienas dalykas, bet svarbiausia, kad pats J.Bidenas atvyko. Vis dėlto jis yra Amerikos viceprezidentas, antrasis valstybėje žmogus, jis gerokai svarbesnis negu valstybės sekretorius, arba gynybos sekretorius, ką jie būtų galėję pasiųsti. Tai labai daug reiškia",– sakė K.Girnius.

Jo nuomone, taip pat labai svarbu, kad savo kalboje viceprezidentas dar kartą pabrėžė NATO 5-ąjį straipsnį ir iš naujo įsipareigojo ginti Lietuvą.

"Sakė: "Mes ginsime." Ne tik NATO, bet ir ypač Amerika. Ir dar trečias dalykas – jis paminėjo kad jau penkiasdešimt metų JAV dirbo jūsų ambasados Vašingtone. Tai yra būdas pabrėžti tą ilgalaikį, daugiau negu penkiasdešimt metų trukusį įsipareigojimą Lietuvai ir Baltijos šalims, ko nebuvo ir nėra Ukrainoje", – tvirtino politologas.

Kalbant apie artimesnį karinį bendradarbiavimą, politologas nemano, kad JAV čia dislokuotų nuolatinę kariuomenės dalį. "Kaip sakė, bus pratybos ir mokymai. Nemanau, kad tas bendradarbiavimas reikš kelių pulkų siuntimą į Lietuvą. Atvyks kariai, bus dagiau pratybų, jie mokys lietuvių karius. Daugiau bus amerikiečių karių, bet ne nuolat. Čia nebus kokia nors dislokacija. Neįsivaizduoju kokio nors pulko ar didesnio būrio dislokacijos", – sakė K.Girnius.

Benas Brunalas, Mykolo Romerio universiteto dėstytojas

JAV viceprezidentas J.Bidenas šiandien atliko, vaizdžiai tariant, labiausiai pažeidžiamų partnerių apraminimo misiją. Akivaizdu, kad įtampa regione kyla: informacinės atakos, Kaliningrade prasidėjusios karinės pratybos, neadekvatūs Rusijos politikų ir žurnalistų pasisakymai apie Baltijos šalių, Suomijos, Lenkijos ar net Aliaskos "susigražinimą", didelis V.Putino veiksmų palaikymas Rusijoje. Visa tai norom nenorom primena mums tam tikrus scenarijus, susiklosčiusius prieš ir po Antrojo pasaulinio karo. Tad J.Bidenas tiesiog aiškiai patvirtino, kad ne tik NATO, bet pirmiausia JAV, reikalui esant stos ginti savo partnerių nuo Rusijos agresijos, bet ir nedviprasmiškai davė suprasti, kad Baltieji rūmai taip pat kaip ir Baltijos valstybės vertina bei supranta kilusią grėsmę regione.

Lietuvos visuomenei ir politikams labai svarbu tai išgirsti, nes, žvelgiant į apskritai Vakarų poziciją Krymo krizės klausimu, susidaro pojūtis, kad kai kurios valstybės nesutaria dėl to, kaip ir kiek reikia bausti Rusiją. Tai atitinkamai sukuria nestabilumo pojūtį, pirmiausia keliant klausimą, ar tikrai nebūsime palikti likimo valiai. Juo labiau kad per pastaruosius metus dažnai viešojoje erdvėje svarstyta apie JAV silpnėjimą ir galimą tam tikro lygio atsitraukimą nuo Europos reikalų. Tad šiuo vizitu JAV nubraukia svarstymus apie tai, kas yra ES ir ypač naujųjų jos narių saugumo garantas. Kitaip tariant, ši krizė neišvengiamai pritildys eurocentristines intencijas reflektuoti NATO reikšmę Europos Sąjungos šalių gynybos sistemoje.

Iš kitos pusės, J.Bidenas meta "mažą" atsaką Rusijai: aiškiai parodo "raudoną liniją", kurios peržengimo ar net (kad ir absurdiškai skambėtų) Sovietų Sąjungos atkūrimo JAV netoleruos. Trumpiau tarian, JAV viceprezidento vizitą galimą taip pat įvertinti ir kaip tam tikrą susidūrimą informacinėse erdvėse. Kad tai labiau susidūrimas informacinėje erdvėje, o ne kažkoks išimtinai kietas saugumo užtikrinimo gestas, parodo, jog J.Bidenas tik užsiminė apie galimybę ateityje Lietuvoje įkurdinti JAV kareivius. Nieko konkretaus apie tokią galimybę nepateikė.
Vis dėlto bendrai šis susitikimas Baltijos valstybėms labai reikšmingas: tiek psichologiškai, tiek politiškai.