Ne trūkumas

Nuotraukoje – Laurynas Vilkas sako kalbą iš Seimo istorinės salės tribūnos. Kas žino, gal ją prisimatavo Lietuvos liberalaus jaunimo konferencijoje, o netrukus iš jos galės kalbėti jau ne kaip Seimo svečias. Laurynas – jauniausias kandidatas į parlamentą spalį vyksiančiuose rinkimuose. Minimalią kandidatui 21 metų kartelę kaunietis peržengs prasidėjus išankstiniam balsavimui. Rinkimų dieną jam bus 21 metai ir penkios dienos.

2022 m. Seimui priėmus Konstitucijos pataisą, pirmą kartą kandidatuoti į parlamentą gali Lietuvos piliečiai, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 21 metų, iki tol galėjo ne jaunesni kaip 25 metų.

„Kaip Jaunųjų konservatorių lygos pirmininkas, dažnai girdžiu sakant: „Jaunimas mūsų ateitis.“ Tačiau jaunimas yra mūsų dabartis! Pasiryžau kandidatuoti Seimo rinkimuose ir kovoti dėl galimybės skleisti jaunatvišką požiūrį mūsų šalies politikoje“, – taip apie savo apsisprendimą feisbuke paskelbęs L. Vilkas susilaukė ne tik palaikymo, bet ir tokios nuomonės: „Visų pirma – mokslai, geras išsilavinimas, darbo patirtis, paskui – politika.“

Tad ar jauniausias kandidatas jaučiasi pasirengęs dirbti įstatymų leidėjo darbą? „Gyvenime niekuomet nebūsi 100 proc. pasirengęs, bet politika domiuosi jau ilgą laiką, nuo pat mokyklos laikų, ir jaučiuosi pakankamai pasirengęs. Nelaikau savo amžiaus trūkumu. Kai kuriais atvejais tai gali būti ir pranašumas, nes galiu atnešti jaunatviško maksimalizmo, naujų idėjų, naujų vėjų“, – įsitikinęs Laurynas.

Vaikinas jau turi ir teorinės, ir praktinės patirties politikoje. Politikos mokslų jis trečius metus mokysis Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI). Prie jaunųjų konservatorių prisijungė prieš ketverius metus, dabar jis – Jaunųjų konservatorių lygos pirmininkas, Kauno jaunimo reikalų tarybos narys, Šiaurės šalių konservatyvaus jaunimo studentų organizacijos vicepirmininkas. Vaikinas pasakoja, kad dar mokykloje stengėsi advokatauti ir kovoti tiek už bendraklasių, tiek už mokytojų ir visos mokyklos interesus. Dabar nori prisidėti didinant visos Lietuvos gerovę.

Beje, L. Vilkas save jau išbandė rinkimuose – pernai jis kandidatavo į Kauno miesto tarybą, bet mandato laimėti nepavyko. Rinkimuose į Seimą Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) jam skyrė 96-ą vietą sąraše. Jų sąraše iš 141-o kandidato dar šeši asmenys yra nuo 21 iki 25 metų, informavo TS-LKD. Beje, vyriausias konservatorių sąraše – 72-ejų Jonas Varkala, jam partija skyrė 105 poziciją.

Aukštai: sąrašų pradžią partijos skiria patyrusiems politikams, bet „laisviečiai“ 24-erių R. Garliauskui patikėjo aukštą – 20-ą vietą ir vienmandatę apygardą. / Asmeninio archyvo nuotr.

Aukščiausia – 20 vieta

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) anksčiau skelbė, kad Konstitucijoje mažesniu amžiaus cenzu – teise kandidatuoti nuo 21 metų, o ne nuo 25-erių, siekia pasinaudoti 37 piliečiai. Tačiau Gyventojų registre tikrinant visų kandidatų duomenis paaiškėjo, kad dviem iš jų teks palaukti kitų rinkimų, nes šių rinkimų dieną jie dar nebus pasiekę minimalios amžiaus kartelės.

Remiantis partijų „Kauno dienai“ pateikta, taip pat rinkejopuslapis.lt skelbiama informacija (VRK planuoja priimti sprendimą dėl kandidatų registravimo rugsėjo 5 d., paskui bus atverti ir oficialūs kandidatų duomenys), vienuose sąrašuose asmenų iki 25-erių bus net dešimt, kai kuriuose – nė vieno.

Jauniausias kandidatas į Seimą, kaip ir dviejų pastarųjų kadencijų jauniausi parlamentarai, – kauniečiai. Kaunietis yra ir vyriausias, 88-erių, pretendentas į Seimą.

Laisvės partija (LP) jų kelia net dešimt iš 110. Žinoma, sąrašų pradžią kaip garvežiai paprastai traukia populiariausi, geriausiai rinkėjams žinomi, patyrę politikai, o jaunesniems čia prasibrauti sunkiau. Tačiau „laisviečiai“ 24-erių Rokui Garliauskui patikėjo aukštą – 20 vietą ir vienmandatę Centro-Žaliakalnio apygardą Kaune. Tai, ko gero, bus aukščiausia 25-erių dar nesulaukusio asmens pozicija.

Kaunietis prisistato taip: „Aktyviai siekiu užtikrinti žmogaus teises tiek savo bendruomenėje, tiek Lietuvos mastu. Atstovaudamas jaunajai Lietuvos kartai savo darbais noriu parodyti, kad politikoje trūksta progresyvų žmogų reprezentuojančių politikų – noriu būti jaunos, liberalios Lietuvos balsas. Esu įgijęs diplomatijos ir tarptautinių santykių magistro laipsnį, kurį sėkmingai pritaikau politikos kūrime, atsisakydamas taikstytis su sprendimais, kurie menkina pažeidžiamų bendruomenių orumą ir gyvenimo kokybę.“ Jis prisistato ir kaip aktyvus Kauno kultūrinės scenos kūrėjas: specializuojasi naktinės kultūros plėtroje, siekia sukurti saugią erdvę mažumos bendruomenėms.

Kaip atrodo Seimo darbas iš vidaus, R. Garliauskas taip pat jau žino – jis dirbo šios kadencijos jauniausio parlamentaro Mariaus Matijošaičio patarėju.

R. Garliauskas yra kandidatavęs į Kauno miesto tarybą ir Europos Parlamentą (EP), tačiau mandato nelaimėjo.

Pats jauniausias tarp „laisviečių“ kandidatų 22-ejų Lukas Simanavičius sąraše yra 50-as, o vyriausia – 71 metų Danutė Budreikaitė – 92-a.

Asmeninio archyvo nuotr.

Žalias jaunimas

Žaliųjų partijai rinkimuose atstovaus du jaunesni nei 25-erių kandidatai – abu šiemet sulaukę 21 metų, abu – studentai. Verslo administravimą studijuojantis Adomas Ulickas sąraše – 58-as, o politikos mokslus studijuojantis Jonas Kairys – 92-as.

Kandidatų pirmojo dešimtuko amžiaus vidurkis – vos 37-eri, aukščiausiai sąraše, devintoje pozicijoje, yra 28-erių kaunietis profesinės sąjungos atstovas Jurgis Valiukevičius.

Iš viso tarp kandidatų iki 29 metų – net dešimt, 9 proc. viso sąrašo, o nepriklausomybės vaikų, t. y. gimusių po 1990 m. Kovo 11-osios, – net 24 (21 proc.). Beje, ir žaliųjų sąrašo vedlė 32-ejų Ieva Budraitė – jauniausia iš visų rinkimuose dalyvausiančių sąrašų pirmųjų numerių.

Vyriausias žaliųjų kandidatas – nusipelnęs aplinkosaugininkas 70-ies metų Kęstutis Turonis. Jo numeris – 100-asis.

Skirtumas – beveik 60 metų

Tarp Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) (TT) kandidatų jauniausi – trys šiemet sulaukę 24-erių. Gabrielė Abramavičiūtė sąraše – 62-a, Edvinas Guobys – 99-as, o Simonas Gražulis – paskutinis. Bet, kaip žinome, paskutinis numeris – tarp geidžiamiausių, nes rinkėjams patinka paskutinį reitinguoti ir taip jau ne vienas pateko į Seimą.

TT planavo, kad sąrašą ir pradės, ir užbaigs Gražuliai, tėvas ir sūnus. Tačiau VRK Petro Gražulio kandidatu neregistravo, nes jis neatitinka Rinkimų kodekso reikalavimo, kad asmuo, apkaltos proceso tvarka pašalintas iš pareigų arba netekęs Seimo nario mandato, gali būti renkamas Seimo nariu tik tada, kai nuo jo mandato panaikinimo yra praėję ne mažiau kaip dešimt metų. Tad dabar liko varžytis jaunasis Gražulis, taip pat ir garsiojoje Kauno Centro-Žaliakalnio vienmandatėje apygardoje, kurioje į rinkimų kovą vėl stos ir konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.

Vyriausias tarp TT kandidatų – 78-erių Antanas Vytautas Būda.

Yra ir tokių nuomonių: pirma – mokslai, geras išsilavinimas, darbo patirtis, paskui – politika.

Socialdemokratų partijos (LSDP) sąraše 25-erių dar nesulaukę du – 50-asis numeris 24-erių Robertas Skirmantas ir 121-asis – 23-ejų Gerda Kancieriūtė. Pirmame dvidešimtuke – jauniausias jį užbaigiantis 29-erių Tadas Vinokuras.

Vyriausi LSDP sąraše – šiemet 73-ejų sulaukę Vytautas Saulis (94-as) ir Birutė Vėsaitė (41-a).

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) rinkėjams rekomenduoja du kandidatus iki 25-erių. 24-erių Karolina Petrusevič sąraše aukščiausiai – 38-a. Beje, ji vietos valdžios mandatą jau yra laimėjusi – yra Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narė.

Vyriausias LLRA-KŠS kandidatas –76-erių Vaclavas Vilkoit (sąraše 57-as).

Regionų partijos kandidatų amžiaus diapazonas – nuo 24 iki 82 metų. Jauniausia – 24-erių Rustana Zamara-Ravdonis gavo 73-ią vietą, o vyriausias, šiemet 82-ejus minėsiantis, Antanas Vinkus sąraše įrašytas aštuntas. Šią Seimo kadenciją jis buvo vyriausias Seimo narys.

Rekordas: jauniausiu Seimo nariu tapo 2012 m. rinkimuose su Darbo partijos sąrašu kandidatavęs Viktoras Fiodorovas. Jam buvo 25 metai, devyni mėnesiai ir penkiolika dienų. / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Jauniausių neįsileido

Jauniausias Liberalų sąjūdžio kandidatas Karolis Kniežauskas šiemet jau paminėjo savo 25-erius metus. Jis sąraše – 135-as, kandidatuoja ir vienmandatėje Mažeikių apygardoje.

Vyriausias tarp liberalų kandidatų 74-erių Jonas Varkalys sąraše – 34-as.

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) jauniausi kandidatai – 31 metų Dovilas Petkus (96 numeris) ir Gintarė Veličkienė (116). Vyriausias – 76-erių Jonas Ivoška sąraše – 60-as.

LVŽS frakcijos seniūno pirmoji pavaduotoja Guoda Burokienė, 2022-aisiais pati balsavusi už Konstitucijos pataisą, sumažinusią kandidatų į Seimą amžiaus cenzą, nesistebi, kad kai kuriuose sąrašuose tuo nepasinaudota: „Kiekvienas įvertina savo patirtį ir galimą indėlį į įstatymdavystę. Jei žmogus ką tik baigė mokyklą, tik pradėjo kurti gyvenimą, matyt, ir įvertina, ką galėtų Seime nuveikti. Gal atrodysiu labai archajiška, bet man atrodo, kad reikia pirma pasodinti medį, užauginti vaiką, o tada jau dalytis patirtimi su kitais.“

Nors Seimas Konstitucijos pataisą priėmė gana vieningai – už balsavo 101, prieš – keturi, susilaikė 22, bet, pasak G. Burokienės, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete ilgai ginčijosi, kol nutarė: gerai, pabandome, pažiūrėsime, kiek tokių atsiras. Pati parlamentarė sako buvusi skeptiška. Tarpparlamentinė sąjunga, kurioje Lietuvos delegacijos pirmininkė ji yra, darė akciją, bandydami jauninti parlamentų sudėtį. „Tačiau visame pasaulyje nėra daug dvidešimtmečių parlamentarų, džiaugiasi, kad ateina 25–30 metų. Daugelis jų jau nuo mokyklos save identifikuoja kaip būsimus politikus. Turėjau daug susitikimų su Lietuvos moksleiviais. Kai jų paklausi, kiek norėtų būtų parlamentarais, pakyla viena kita ranka“, – pasakoja G. Burokienė.

Jos manymu, jauninti kandidatų į Seimą amžių klaida nebuvo. Jei atsiras vienas kitas – gerai, bet žmonės save adekvačiai vertina, o partijos – juos, todėl sąrašuose nesulaukusių 25-erių ne tiek jau daug.

Ne vienai kadencijai

Vis dėlto faktai rodo, kad jauniausi Seimo nariai įsitvirtina politikoje, jų patekimas į Seimą ne koks atsitiktinumas ar tiesiog laimėjimas kaip loterijoje. Štai 2016 m. su LVŽS sąrašu parlamentare tapusiai kaunietei Rūtai Miliūtei rinkimų dieną buvo 25 metai ir dešimt mėnesių. Rinkėjai  mažai žinomą politikoje pavardę išreitingavo nuo 114-os iki 28-os vietos. Daug kas manė, kad ją išrinko per klaidą, neva žmonės supainiojo su žinoma žurnaliste Rita Miliūte. Nors būtų keista – juk sunku būtų šią žurnalistę įsivaizduoti kandidatuojant su „valstiečiais“.

Kad ir kaip ten buvo, 2020 m. R. Miliūtė ir vėl laimėjo mandatą. Dabar jau su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ sieks parlamentarės mandato trečiąkart. Renkant šios kadencijos Seimą rinkėjai neturėjo didelio jaunų politikų pasirinkimo: 25–30 metų kandidatų buvo vos 6 proc. Jauniausiu parlamentaru tapo „laisvietis“ Marius Matijošaitis. Kauniečiui rinkimų dieną buvo 28-eri metai ir vienas mėnuo. Tada irgi buvo spėliojančių, kad galbūt ir jį supainiojo su bendrapavardžiu Kauno meru, nors taip pat būtų sunku įsivaizduoti šį kandidatuojant su LP. Kad jaunas politikas tapo parlamentaru ne dėl savo pavardės, įrodo ir tai, kad mandatą M. Matijošaitis laimėjo ne su sąrašu, o vienmandatėje Savanorių apygardoje Kaune. Dabar jis vėl sieks rinkėjų palankumo tiek su LP sąrašu, tiek ir vienmandatėje apygardoje.

Lig šiol jauniausio Seimo nario rekordas priklauso dabartiniam parlamentarui Viktorui Fiodorovui. Kėdainietis, 2012 m. rinkimuose kandidatuodamas su Darbo partijos sąrašu, tapo Seimo nariu būdamas 25 metų, devynių mėnesių ir penkiolikos dienų. Spalį jis vėl sieks tapti Seimo nariu Kėdainių rinkimų apygardoje.

Tarp šiemečių kandidatų į Seimą iki 25-erių, preliminariais duomenimis, bus apie 35 asmenis.

Nori jauninti

Nuo 21 metų iki beveik 89-erių – toks šiemečiuose rinkimuose bus kandidatų amžiaus intervalas. Kaip rodo Rinkėjų puslapyje esantys duomenys, vyriausią kandidatą kelia Liaudies partija: jos sąraše 35-as numeris skirtas kauniečiui Edvardui Satkevičiui, kuriam rinkimų dieną bus 88 metai devyni mėnesiai ir viena diena. Dabar pensininkas, technikos mokslų daktaras, buvęs anuomečio Kauno politechnikos ir Vilniaus inžinerinio statybos institutų (dabar – Kauno technologijos ir Vilniaus Gedimino technikos universitetai) docentas su ta pačia politine jėga jau yra siekęs Seimo nario mandato 2020 m. Jis varžėsi ir vienmandatėje Centro-Žaliakalnio apygardoje, bet liko paskutinis, o mandatą laimėjo G. Landsbergis. Beje, ir 2020 m. solidžiausio amžiaus – 86-erių – kandidatą kėlė Liaudies partija.

Preliminariais VRK duomenimis asmenų, numatomų kelti kandidatais, amžiaus vidurkis šiemet siekia kiek mažiau nei 49 su puse metų. 2020-ųjų rinkimuose jis buvo 50 metų, du mėnesiai ir trys dienos, 2016-ųjų – 48,9 metų, 2012-ųjų – 47-eri. Šįsyk jauniausi kandidatai – Žemaitijos šiaurinėje rinkimų apygardoje, jų amžiaus vidurkis siekia 41 metus. Solidžiausio amžiaus politikai varžysis Šilutės apygardoje, jų amžiaus vidurkis – kiek daugiau nei 60 metų.

Jauniausius kandidatus, kaip ir per praėjusius Seimo rinkimus, kelia LP (amžiaus vidurkis – apie 38 metus). Nenuostabu: kaip rodo Seimo informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus atlikta partijų Teisingumo ministerijai pateiktų duomenų analizė, 2023 m. joje buvo didžiausia narių nuo 18 iki 24 metų dalis – 10,9 proc.

Palyginti jaunos ir Regionų partija (6 proc. narių iki 24 m.), demokratai (3,7 proc.).

Didžiausia vyresnių nei 70 metų kandidatų dalis yra TS-LKD (39,6 proc.) ir LLRA-KŠS (20,8 proc.). Tačiau į Seimą dabar vyriausius kelia „Laisvė ir teisingumas" (amžiaus vidurkis – apie 55 metus).

Lietuva, kaip ir kitos šalys, siekia atjauninti politikų korpusą. Priimant Konstitucijos pataisą didžiausia – 25 metų amžiaus – riba kandidatams į nacionalinius parlamentus buvo taikoma, be Lietuvos, tik dar trijose ES valstybėse – Italijoje, Graikijoje ir Kipre.

Kaip anuomet sakė Konstitucijos pataisą parengusi liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kandidatų į Seimą amžiaus pajauninimas į mūsų parlamentą neabejotinai įneštų daugiau pliuralizmo, skirtingų nuomonių, leistų priimti geresnius ir ilgainiui labiau subalansuotus sprendimus,  paskatintų kryptingesnį jaunų žmonių atstovavimą ir didesnį dėmesį jaunimo politikos klausimams Seimo darbotvarkėje. Tik paradoksas, kad jos vadovaujama partija šįsyk jų pačių inicijuota Konstitucijos pataisa nepasinaudojo.

2018 m. nuo 20 iki 18 metų nuleista amžiaus kartelė ir kandidatams į savivaldybių tarybas.