Rinkimų į Europos Parlamentą rezultatai kur kas įdomesni nei Prezidento, sako politologai. Pasak Kęstučio Girniaus, socdemų antroji vieta atskleidė, kad jie nėra taip įsitvirtinę politinėje arenoje, kaip manyta. L. Bielinio teigimu, reitingavimo rezultatai rodo, kad žmonės kreipia dėmesį į kandidatų veiksmus ir klaidas. Kalbėdamas apie Prezidento rinkimus L. Bielinis pabrėžia, jog rinkėjai rinkosi apskaičiuodami, ir tai labai sveika ir naudinga pačiai valstybei.

Komentuodamas Dalios Grybauskaitės pergalę Prezidento rinkimuose, kuriuose ji 18 proc. balsų aplenkė socialdemokratą Zigmantą Balčytį, TSPMI docentas politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius sako, kad Z. Balčyčiui, norint laimėti, reikėjo stebuklo, o jis nėra stebukladarys: „Tiesiog jis buvo per silpnas kandidatas. Tą patvirtina ir tai, kad EP rinkimuose, reitinguojant sąrašą, jis buvo nustumtas iš pirmos vietos į antrą. Tai rodo šiokį tokį Lietuvos politinį stabilumą.“

VDU profesorius politologas Lauras Bielinis mano, kad kitokie rezultatai ir negalėjo būti. „Tą, ką Z. Balčytis kalba apie savo rinkimų kampanijos trūkumus, yra visiškai tiesa. Jis per pastaruosius penkerius metus buvo labai silpnai matomas Lietuvos viešojoje erdvėje, tad jam reikėjo labai anksti pradėti rinkimus, tiksliai – save rodyti, įrodinėti, kad yra vertas būti kandidatu. Jis nesugebėjo per tą trumpą rinkimų kampaniją įsibėgėti ir gauti tuos rezultatus, kurių siekė – laimėti“, – teigia politikos ekspertas.

Paklaustas, ką rodo skirtumas, kuriuo nugalėjo D. Grybauskaitė, L. Bielinis teigė, kad „rinkėjas pakankamai sąmoningai eina į rinkimus ir renkasi ne atsitiktinai“. „Aš manyčiau, kad mes turime pasveikinti visų pirmą rinkėją – rinkėją, kuris išties aktyviai, apskaičiuodamas rinko vieną ar kitą kandidatą – tai labai sveika ir naudinga valstybei“, – įsitikinęs politologas.

„Konservatoriai ir liberalai turėjo teisę gerti daug šampano“

Pasak K. Girniaus, rinkimų į EP rezultatai daug įdomesni nei Prezidento, mat nors partijų reitingai rodė, kad socialdemokratai yra mėgstamiausia partija, jie rinkimuose liko antri. 17 proc., kuriuos gavo socdemai, politikos apžvalgininko nuomone, yra didelis pralaimėjimas.

„Pirmą ir trečią vietas laimėjo opozicijos partijos – Tėvynės sąjunga ir Liberalų sąjūdis. Liberalų pasirodymas – pats geriausias per ilgą laiką. Ir netikėtai gerai pasirodė Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Bet nenorėčiau rezultatų pervertinti. Jie rodo, kad liberalai ir Tėvynės sąjunga turi ištikimesnius rinkėjus. Jeigu būtų parlamento rinkimai, ateitų daugiau žmonių, tada socdemų procentas turbūt būtų didesnis.

Vis dėlto tai parodo, kad neįsitvirtina socdemai taip, kaip žmonės manė, ir tie 17  proc., kuriuos jie gavo, yra didelis pralaimėjimas. Jie to negali nuslėpti. O konservatoriai ir liberalai turėjo teisę gerti daug šampano. Tokius rezultatus mažai kas numatė“, – teigia K. Girnius.

L. Bielinis taip pat pripažįsta, kad rezultatai netikėti ir socialdemokratai turėtų ilgai galvoti ir svarstyti savo padarytas klaidas: „Ir reitingai, ir analitikai teigė, kad jiems šie rinkimai turi atnešti pergalę, bet jie užėmė antrą vietą, nors ir nedideliu skirtumu atsilikę nuo konservatorių. Matyt, socialdemokratų pasirinkta taktika ir strateginiai orientyrai nėra tie, kurie reikalingi, kad į juos visuomenė atkreiptų dėmesį.“ 

Rinkėjai pasiuntė signalą partijų vadovybėms

Keleto netikėtumų EP rinkimuose sulaukta ir suskaičiavus sąrašų pirmumo balsus. K. Grinius sako reitingavimą laikąs labai sveiku reiškiniu, leidžiančiu pasisakyti eiliniams rinkėjams.

„Liberalų sąjūdžio sąrašo pirmoje vietoje buvęs Gintaras Steponavičius iš viso nepateko, pas socdemus Vilija Blinkevičiūtė vertinama aukščiau nei Z. Balčytis. Manau, kad ši sistema save labai pateisina – leidžia eiliniams žmonėms pasisakyti ir duoti labai aiškų signalą partijos vadovams, kad jie turi labiau klausytis, ką žmonės galvoja, o ne tik žiūrėti į partinę vidaus konjunktūrą. Akivaizdu, kad G. Steponavičius neturėjo būti pirmasis. Visą laiką buvo aišku, kad V. Blinkevičiūtė populiaresnė nei Z. Balčytis“, – tvirtina K. Girnius.

Pasak L. Bielinio, reitingų pasikeitimai demonstruoja, kad visuomenė nežiūri aklai į sąrašus: „[Rinkėjai] kreipia dėmesį į asmenis, jų veiksmus, padarytus per kadenciją, klaidas, pagaliau charakterio savybes. Ir pasikeitimai, pvz., liberalų sąraše, kur G. Steponavičius nustumtas iš pirmos vietos, akivaizdžiai rodo, kad požiūris į jį nėra toks pozityvus, kaip tikėjosi partija. Taigi partiniai reitingai ne visada atspindi tai, ką visuomenė mano apie vieną ar kitą kandidatą“.

Antano Guogos šoktelėjimas į pirmą vietą Liberalų sąjūdžio sąraše ir Gabrieliaus Landsbergio Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politologų ypatingai nestebina. 

„Manyčiau, kad už G. Landsbergį balsavo tie rinkėjai, kurie norėjo atiduoti duoklę ir Vytautui Landsbergiui. Matydami, kad V. Landsbergis nekandidatuoja, bet jausdami jam didžiulę pagarbą, jie ją savotiškai išreiškė balsuodami už G. Landsbergį. Vis dėlto, mano nuomone, jauni žmonės turėtų įgauti patirties nuosekliai – ir tokie šokinėjimai į sąrašo viršūnes tikrai neatneša politinei partijai naudos. Tuo metu A. Guoga aktyviai ir dinamiškai veikė viešojoje erdvėje, jis buvo matomas, komunikabilus, ir tai jam atnešė gerą rezultatą“, – sako L. Bielinis.

K. Girnius pritaria, kad G. Landsbergis turėjo įsitraukti į politiką gerokai kuklesniame lygmenyje, nes jis neturi patirties: „Bet rinkėjai tokį konservatorių žingsnį pateisino. O A. Guoga – patrauktus kandidatas, daug šiltesnis žmogus už G. Steponavičių. Nestebina, kad laimėjo. Be to, gerai žinomas dėl „TonyBet“. Taigi čia yra šioks toks dėsningumas, nors nebūtinai teigiamas.“