- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po Rusijos invazijos į Ukrainą Lietuva ir kitos Rytų Europos šalys siekia daugiau NATO karių. Lenkijos spauda skelbia, esą jau sutarta, kad amerikiečiai Lenkijoje kurs nuolatinę karinę bazę. Lenkai kalba apie 10 tūkst. amerikiečių karių. Jie skelbia, kad karinė technika jau gabenama į Lenkiją. Lietuvos vadovai sako – niekas dar nenuspręsta. Tikimasi, kad NATO karių gerokai daugės ir Lietuvoje. Bet išsiskyrė prezidento ir kariuomenės vado nuomonės, kokios paramos dabar Lietuvai reikėtų, praneša LNK.
Lenkų spauda skelbia, kad netrukus amerikiečiai Powidze, Lenkijos centrinėje dalyje esančiame miestelyje, šeimininkaus visiškai ir jų bus daug. Anonimiškai kalbėję lenkų vyriausybės politikai teigia, esą Jungtinės Valstijos jau nusprendė Lenkijoje kurti nuolatinę bazę.
„Lenkų žiniasklaida remiasi, kaip jie sako, aukštais užsienio ir gynybos reikalų ministerijų pareigūnais. Aš manau, kad tai yra ganėtinai tiksli informacija“, – teigė apžvalgininkas Audrius Bačiulis.
Anot lenkų spaudos, amerikiečiai jau gabenasi ginkluotę ir oficialiai apie visa tai paskelbs per NATO viršūnių susitikimą Madride birželio gale. Dabar Lenkijoje yra 5 tūkst. amerikiečių karių. Lenkai papildomai prašo nuo 5 iki 10 tūkst.
Lietuvos kariuomenės vadas sako – diskusijos vyksta, amerikiečiai šalies dar nepasirinkę.
Pastatomas realus miestas, kuriame gyvena daug amerikiečių. Jame yra ne tik kariai, bet ir jų šeimos, bazę aptarnaujantis personalas.
„Pagal bendrą svarstymą nėra išskiriama jokia šalis“, – tikino kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
Nuolatinės bazės statomos pačiose Jungtinėse Valstijose.
„Pastatomas realus miestas, kuriame gyvena daug amerikiečių. Jame yra ne tik kariai, bet ir jų šeimos, bazę aptarnaujantis personalas – valgyklos, mokyklos, parduotuvės ir kas tik norit“, – vardino A. Bačiulis.
Dabar Lietuvoje – apie 700 amerikiečių karių būna be pertraukų, bet rotuoja. Vieni po kelių mėnesių išvyksta, atvyksta nauji. Anot apžvalgininko, jei tie patys kariai atvyktų ilgam, būtų daug pranašumų.
„Perkeliamas labai didelis ginkluotės kiekis, t. y. amunicijos atsargos, karinės technikos atsargos. Tokioje nuolatinėje bazėje turi atsirasti priedangos elementai, t. y. oro gynyba, priešraketinė gynyba. Jos dengimui turi būti skirta ir aviacija. Tai jau yra labai rimtas dalykas“, – aiškino A. Bačiulis.
Po keturių savaičių vyksiantis NATO šalių susitikimas Lietuvai bus labai svarbus. NATO tvirtins ilgalaikį Europos stiprinimą.
Šiandien Prezidentūroje apie tai kalbėta Valstybės gynimo taryboje. Prezidentas leidžia suprasti, kad didžiausios Lietuvos viltys – ne amerikiečiai, o vokiečiai.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Su tomis valstybėmis, kurios yra specialiai įsipareigojusios Lietuvai, pirmiausia tai yra vedančioji arba lyderiaujanti valstybė Vokietija“, – kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda.
Lietuvoje yra Vokietijos vadovaujamas NATO batalionas – 1500 karių. Jie taip pat rotuoja kas kelis mėnesius. Lietuva siekia, kad batalionas didėtų tris kartus – iki penkių tūkstančių karių brigados. Vokietija sutinka.
„Aš tikiuosi, kad šią vasarą bus labai geros informacijos mums“, – lūkesčiais dalinosi V. Rupšys.
Bet turės pritarti visos NATO narės.
„Kad būtų užtikrinta Lietuvos oro erdvės gynyba. Tai nereiškia, kad tik šie elementai ir dalys mums yra svarbios, tai reiškia, kad šie dalykai mums yra svarbiausi“, – dėstė prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys.
Lietuva dabar ir negalėtų tinkamai priimti daug papildomų karių.
„Esamos mokymų, pratybų teritorijos yra nepakankamos. Mes turime ambiciją priimti didesnes sąjungininkų pajėgas“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Kariuomenės vadas taip pat sako: svarbu ne tai, kiek karių bus dabar, bet kiek planuojama siųsti iškilus grėsmei.
„Lietuvai apginti tikrai neužteks brigados, reikia kur kas didesnių pajėgumų. NATO planuose tai yra numatoma, kad bus daugiau negu brigados, kai to mums reikės“, – tvirtino kariuomenės vadas.
„Mes turime praktiškai nekalbėti apie galimą pastiprinimą intervencijos atveju, mes turime kalbėti apie tai, kad kareiviški batai turi būti padėti ant Lietuvos žemės čia“, – sakė G. Nausėda.
Amerikiečių kariniai vadai yra sakę, kad svarsto naujas bazes, ypač Baltijos regione, bet net ir pavadinus nuolatinėmis, kariai neturėtų keltis su šeimomis. Amerikiečių kariai nuolatos keistųsi tarp bazių Rytų Europoje.
Amerikiečiai šiuo metu Europoje turi apie 100 tūkst. karių, daugiausia – Vokietijoje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Aptarė Poderskio pageidavimus atnaujinti darbo vietą ir automobilį: versijos skiriasi kardinaliai3
Premjeras Gintautas Paluckas sako kalbėjęs su aplinkos ministru Povilu Poderskiu dėl žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos, esą pastarasis tik pradėjęs darbą paprašė ne tik naujausio „iPhone“ telefono, bet ir pertvarkyti kabin...
-
Premjeras ankstesnės Vyriausybės sprendimą atvirai pavadino kvailyste10
Buvusiai Vyriausybei nuo sausio uždraudus lėktuvais eksportuoti dvejopos paskirties prekes į 10 trečiųjų šalių, premjeras Gintautas Paluckas šiuos apribojimus vadina „kvailyste“ bei ketina bendradarbiauti su Ukraina aišk...
-
Dėl daug diskusijų sukėlusio klausimo Kasčiūnas žada rinkti parašus12
Jeigu Krašto apsaugos ministerija (KAM) nesiims inciatyvos dėl Lietuvos pasitraukimo iš priešpėstinių minų konvencijos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas žada rinkti dėl...
-
Palucko komandą papildė nauji nariai
Premjero Gintauto Palucko komandą papildė nauji nariai, tarp jų – diplomatas Kęstutis Kudzmanas, buvęs sveikatos apsaugos ministras Gediminas Černiauskas. ...
-
Grybauskaitei – naujos pareigos29
Kadenciją baigusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė nuo šių metų tampa Jungtinių Valstijų (JAV) analitikos centro „Atlantic Council“ Tarptautinės patarėjų tarybos nare. ...
-
Žemaitaitis kirto Skverneliui: žmogus turi laikytis duoto žodžio – daugiau man neįdomu16
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis tikina pavasarį sieksiantis Seimo vicepirmininko posto, nepaisant to, kokia bus šiuo metu vykstančių ikiteisminių tyrimų dėl galimo šmeižto ir neapykantos kurstymo baigtis. ...
-
Advokatai apie „čekiukų“ bylas: koks čia valstybės lėšų taupymas?3
Teisėsaugos įtarimų „čekiukų“ bylose sulaukė dvylika socialdemokratų, devyni konservatoriai, šeši „darbiečiai“ ir tiek pat „valstiečių“, penki liberalai bei keliasdešimt kitų partijų savivald...
-
Ministrams – Palucko pažadas3
Premjeras Gintautas Paluckas teigia padėsiąs ministrams formuoti jų politines komandas, jei šiems kils dėl to problemų. ...
-
Ministras: Lietuvos kultūros sezonas Vokietijoje turėtų startuoti 2026-aisiais
Po sėkmingo Lietuvos kultūros sezono Prancūzijoje, ministras Šarūnas Birutis tikina, kad tokia programa kitąmet turėtų vykti ir Vokietijoje. Pasak socialdemokrato, tai būtų dar vienas būdas stiprinti Lietuvos ir Vokietijos partnerystę. ...
-
Darbo partija nuo politinės arenos trauktis neketina – tebeieško, su kuo jungtis8
Darbo partija nuo politinės arenos trauktis neketina – taryba derybinę grupę įpareigojo toliau vesti derybas su kitomis politinėmis jėgomis dėl susijungimo, apsijungimo arba naujos politinės jėgos kūrimo. Taip pat parengti partijos atsinaujinim...