- Austėja Masiokaitė-Liubinienė, Augustas Stankevičius/ BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Estijos premjerei sakant, jog NATO gynybos planai numato galimybę leisti užimti Baltijos šalis ir atsikovoti jas vėliau, Lietuvos politikai tvirtina, jog pagrindo nerimauti nėra ir vadina tai politine spaudimo priemone artėjant Aljanso viršūnių susitikimui.
Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas (Kaja Kalas) interviu „Financial times“ teigė, jog dabartiniai gynybos planai leistų nušluoti Estiją ir jos žmones iš žemėlapio, nes numato galimybę leisti užimti Baltijos šalis ir tuomet jas išvaduoti per 180 dienų.
„Jeigu palyginsite Ukrainos ir Baltijos šalių dydžius, tai reikštų visišką mūsų šalių ir kultūros sunaikinimą“, – teigė K. Kallas.
Primindama apie Rusijos karių žudynes Ukrainos Bučos mieste, Estijos premjerė teigė, jog NATO planas „prarasti ir vėliau išvaduoti“ yra netinkamas.
Lietuvos parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas savo ruožtu teigė, kad Estijos premjerės pasisakymai yra „politinės temperatūros kaitinimas“ artėjant NATO viršūnių susitikimui.
„Nemanau, kad 180 dienų yra tas terminas, apie kurį mes čia kalbame – tikrai ne, aš ne tik nemanau, bet ir žinau – ne, bet mes dabar darom viską, kad pastiprinimo strategijos būtų kuo greitesnės ir efektyvesnės, kad reakcijos laikas būtų kuo trumpesnis“, – žurnalistams Seime sakė L. Kasčiūnas.
Mes dabar darom viską, kad pastiprinimo strategijos būtų kuo greitesnės ir efektyvesnės, kad reakcijos laikas būtų kuo trumpesnis.
„Čia yra dienų klausimas“, – pridūrė jis, pabrėžęs, kad apie konkrečius gynybos planus kalbėti negali.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, jog politikai dažnai nežino visų gynybos planų detalių, o juose numatomi įvairūs scenarijai.
Arvydas Anušauskas (P. Peleckio / BNS nuotr.)
„Jokių prielaidų apie išankstinį užleidimą teritorijos nėra ir negali būti, – tvirtino ministras, – tačiau kariniai planai sudaromi atsižvelgiant, kad jeigu vienoje vietoje pasistūmėtų ir tektų užkeisti kažkokią teritoriją, tai kas toliau? Mes jam paliekame tą teritoriją? Ne, numatytas pajėgų generavimas per tam tikrą laiką.“
Jis teigė, jog minėtos 180 dienų yra numatytos itin didelių pajėgumų generavimui bei ragino „nesiaudrinti dėl kiekvieno politiko pareiškimo“.
Pritaria, kad pajėgumus reikia stiprinti
Lietuvos politikai teigia pritariantys Estijos premjerės pozicijai, jog planai turi būti atnaujinami ir keičiami, didinant šalims priskiriamus pajėgumus.
„Žvelgiant į dabartinę padėtį, Rusijos agresiją Ukrainoje gynybiniai planai yra keičiami ir jų keitimas greičiausiai pasibaigs kitų metų vasarą“, – sakė A. Anušauskas.
Jis pabrėžė, jog tai nėra paprastas procesas, nes vyksta ir pajėgų, kurios atvytų į šalį, planavimas.
„Jeigu anksčiau pajėgumai buvo skiriami visam rytiniam flangui – pavyzdžiui, visa brigada, tai dabar brigados, divizijos ir didesni pajėgumai yra segmentuojami pagal regionus, – kalbėjo ministras. – Pavyzdžiui, mes esame atskirame regione ir šitam regionui priskirti pajėgumai visą laiką ir vykdytų gynybines užduotis.“
A. Anušauskas teigė sutinkantis su K. Kallas pozicija, jog NATO pajėgumai regione realiu laiku turėtų būti didesni.
„Ji pasakė, kad turėtų būti divizijos – taip, apie tai ir kalbama, apie tai mes kalbame iš savo pusės su Vokietija. Apie pajėgumų, kurie gintų Lietuvą, bet jau ne brigados, o divizijos lygmens, priskyrimą šiems planams vykdyti“, – teigė jis.
Praėjusią savaitę A. Anušauskas pareiškė, kad NATO sutaria dėl brigados dydžio sąjungininkų vieneto vystymo Lietuvai, tačiau galutinės formuluotės paaiškės per Aljanso viršūnių susitikimą Madride.
Anot ministro, dalis Berlyno vadovaujamos brigados būtų dislokuota Lietuvoje, dalis – Vokietijoje. Tačiau Vilnius sieks, kad ilgainiui brigada būtų pilnai dislokuota šalyje.
Iki brigados būtų didinamas 2017 metais Lietuvoje dislokuotas sąjungininkų batalionas.
Žvelgiant į dabartinę padėtį, Rusijos agresiją Ukrainoje gynybiniai planai yra keičiami ir jų keitimas greičiausiai pasibaigs kitų metų vasarą.
Tuo tarpu kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, jog siekiant įgyvendinti sąjungininkų pažadą neatiduoti nė centimetro Aljanso teritorijos, reikės „daugiau nei brigados“, todėl Lietuva turi būti pasiruošusi plėsti priimančios šalies pajėgumus.
Pasak V. Rupšio, iš karto visą brigadą dislokuoti Lietuvoje apsunkina logistinės galimybės.
K. Kasčiūnas taip pat pabrėžė, jog šiuo metu kaip tik ir siekiama, kad strategija atgrasyti per nubaudimą, tai yra, atkariaujant užimtas teritorijas, būtų pakeista atgrasymu per paneigimą, aprūpinant šalį pajėgumais, kurie užkirstų kelią „bet kokioms intencijoms net bandyti testuoti penktąjį straipsnį“.
„Aš manau, kad premjerė artėjant NATO viršūnių susitikimui pasako mūsų regiono saugumo rūpesčius“, – kalbėjo jis.
Pasak politiko, Estijos premjerės pozicija, jog turėtų būti siekiama iš karto stabdyti galimą agresorių yra visiškai teisinga ir atitinka bendrą Baltijos šalių poziciją.
Panaši pozicija
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis taip pat pabrėžė, jog panašią poziciją, kokią viešai išsakė Estijos vadovė, palaiko ir Lietuvos vadovai.
„Diskusijos vyksta nuo pat karo pradžios Ukrainoje, ir uždaruose posėdžiuose esame lygiai taip pat tiek aš, tiek premjerė, kiek aš žinau, neabejoju, kad ir prezidentas išsakė panašius dalykus – kad siekiame pokyčio“, – žurnalistams Seime sakė jis.
Gabrielius Landsbergis. Ž. Gedvilos / BNS nuotr.
Pasak ministro, šiuo metu veikia „signalo pasiuntimo“ strategija, kai įvykus incidentui NATO pajėgus reaguoja į gaunamą signalą.
„Matant, kas atsitinka Ukrainoje, ką reiškia ateiti vėliau padėti toms teritorijoms arba jas atkovoti, kai jos yra sunaikintos – suprantama, kad ta strategija NATO teritorijoje netinka“, – sakė G. Landsbergis.
Dėl to, pasak jo, Baltijos šalys siekia sprendimų, kurie leistų užtikrinti Jungtinių Valstijų prezidento Lenkijoje išsakytą įsipareigojimą, jog bus ginamas kiekvienas NATO žemės centimetras.
Kartais kažkas tokius vertinimus gali suprasti kaip tiesioginį gąsdinimą. Gąsdintis nėra pagrindo.
Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad Baltijos šalys „ne pirma diena labai aiškiai siunčia žinią apie tai, kad turi būti peržiūrėta tiek NATO laikysena regiono atžvilgiu, tiek ir labai konkretūs sprendimai ir įsipareigojimai“.
Jos teigimu, kadangi klausimai itin aktualūs, diskusijose kartais atsiranda retorikos, kuri gali būti suprasta dvejopai.
„Kartais kažkas tokius vertinimus gali suprasti kaip tiesioginį gąsdinimą. Gąsdintis nėra pagrindo“, – sakė premjerė.
I. Šimonytė teigė neketinanti plačiau spekuliuoti, kalbant apie K. Kallas pareiškimus, jog NATO planai numato galimybę leisti užimti Baltijos šalis ir tuomet jas išvaduoti per 180 dienų.
„Dabar svarbiausias dalykas, kad po NATO susitikimo sprendimai, kurie yra reikalingi Rytinio flango stiprinimui, būtų priimti laiku ir tinkami“, – sakė ministrė pirmininkė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Uspaskich sugrįžimą į partiją sieja ir su asmeniniais interesais9
Nors į Darbo partiją sugrįžęs Viktoras Uspaskich dar neatskleidžia, ar dalyvaus rudenį vyksiančiuose rinkimuose, parlamento koridoriuose jau kalbama, kad kadenciją baigiantis europarlamentaras sieks mandato Seime. Svarstoma, jog dėl Seimo nario posto...
-
L. Kasčiūnas: aš turiu pakartoti savo „atkaltą“ mantrą8
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako neatmetantis galimybės varžytis dėl Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko posto. ...
-
D. Grybauskaitė apie Lietuvos kandidatūrą į EK: vėluojame, geriausi postai jau išdalinti37
Šalyje vis dar vykstant diskusijoms, kas galėtų tapti kandidatu į Europos Komisiją (EK), kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Lietuva primti sprendimus jau pavėlavo, mat geriausi postai jau išdalinti. ...
-
Baltijos šalys NATO viršūnių susitikime pristatys pajėgumų vystymo planą
Baltijos valstybės kitą savaitę Vašingtone vyksiančiame NATO viršūnių susitikime pristatys pajėgumų vystymo planą, sako Lietuvos ir Estijos prezidentai. ...
-
G. Nausėda: Estijos premjerės tapimas ES užsienio politikos įgaliotine – visų mūsų sėkmė7
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad sprendimas Estijos premjerę Kala Kallas skirti naująja Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotine leis ne tik atstovauti „baltiškąjį naratyvą“ dėl karo Ukrainoje, bet ir ieškoti...
-
G. Landsbergis: V. Putinas nusprendė hospitalizuoti dar vieną politinį kalinį8
Pasirodžius informacijai, kad Kremliaus kritikas Vladimiras Kara-Murza buvo perkeltas į kalėjimo ligoninę, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtina, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nusprendė „hospitalizuoti dar vieną ...
-
Apie Europos politikų paramą G. Landsbergio kandidatūrai į EK: labai miela10
Lietuvoje vis dar vykstant diskusijoms, kas galėtų tapti kandidatu į Europos Komisiją (EK), Prezidentūra nesureikšmina užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui reiškiamos Europos politikų paramos. Pasak šalies vadovo vyri...
-
V. Bakas: tai būtų lyg kova su vėjo malūnais3
Regionų administraciniam teismui atsisakius priimti nagrinėti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios parlamentinės komisijos narių skundą, šiai komisijai vadovavęs Vytautas Bakas neketina pakartotinai skųsti Se...
-
G. Nausėda: kiekvienas turime pareigą prisidėti kuriant stipresnę Lietuvą12
Lietuvoje minint Valstybės ir Tautiškos giesmės dieną prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia kiekvieno Lietuvos piliečio pareigą puoselėti valstybingumą, išlikti vieningiems geopolitinių iššūkių akivaizdoje. ...
-
Valstybės apdovanojimai – užsienio pareigūnams, Dainų šventės kūrėjams3
Šeštadienį Valstybės dienos proga prezidentas Gitanas Nausėda beveik 80 Lietuvos ir užsienio piliečių apdovanojo valstybės ordinais ir medaliais. ...