„Vis dėlto kuo daugiau kalbėsime apie tai, kad moterų įgalinimas teiks naudą ekonomikai, tuo natūraliau visuomenė priims tą klausimą. Juk ir tyrimai patvirtina, kad įmonės, kurių valdybose įvestos kvotos ir yra lyčių pusiausvyra, rodo geresnius veiklos rezultatus, gauna didesnį pelną“, – pastebi E. Krinickienė.

Moterų parlamentuose daugėja labai iš lėto

Jeigu taip atsitiktų, kad rudenį vyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose Hillary Clinton būtų išrinkta, ji taptų ne tik pirmąja prezidente moterimi šalies istorijoje. Tai taip pat reikštų, kad trims dažnai įtakingiausiomis laikomos valstybėms – JAV, Jungtinei Karalystei ir Vokietijai – vadovauja moterys. Kai kurie kalba ir apie Marine Le Pen – Prancūzijos politikę, galinčią prisijungti prie H. Clinton, Theresos May ir Angelos Merkel.

Politologai pastebi, kad toks trejetukas ar ketvertukas būtų labai nepalankus Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui, kuris neretai pašiepiamas kaip bijantis moterų, o prie vadovių besijaučiantis nejaukiai. Panašu, kad ir V. Putiną palaikantis respublikonų kandidatas į prezidentus Donaldas Trumpas čia turėtų problemų, mat per savo rinkimų kampaniją, be kitų dalykų, pagarsėjo ir seksistiniais pasisakymais bei nepagarba moterims žurnalistėms.

Dar prieš kiek daugiau nei 100 metų šiek tiek daugiau nei pusė planetos gyventojų negalėjo ne tik priklausyti bent kiek politiškoms draugijoms, bet ir neturėjo teisės išrinkti asmenų, kurie jiems atstovautų valdžioje. Moterys, sudarančios maždaug 52 proc. Žemės gyventojų, balsavimo teisę pirmiausia įgavo Naujojoje Zelandijoje. Tada piketais, bado streikais, net ir piktinantis aplinkiniams, moterys įrodė, kad demokratija negali egzistuoji, jei pusei gyventojų yra atimtos balsavimo teisės. Nuo balsavimo į pačią politiką – taip padėtis pasikeitė nuo tų laikų, tačiau iki šiol politika išlieka vyrų profesija tiek statistiškai, tiek rinkėjų nuomone.

Mykolo Romerio universiteto Lyčių tyrimų laboratorijos vadovė Eglė Krinickienė sako, kad moterų parlamentuose daugėja labai iš lėto: ir pačios moterys nėra ypač linkusios eiti į politiką, ir rinkėjai nelinkę labai balsuoti už moteris kandidates. Tai lemia lyčių vaidmenų stereotipai, kurie mūsų visuomenėje vis dar įsišakniję, priimami iš inercijos, perduodami iš kartos į kartą.

„Būtent šie stereotipai priskiria moteriai globos, rūpybos funkcijas namų ūkiuose, o vyrui – visuomenininko, šeimos maitintojo, sprendimų priėmėjo vaidmenį. Tai galėtų paaiškinti, kodėl rinkėjai labiau linkę balsuoti už vyrus. Be to, net pačios moterys nėra linkusios demonstruoti solidarumo moteriškos lyties kandidatėms ir dažniausiai balsuoja už vyrus kandidatus“, – neslepia E. Krinickienė.

Kita vertus, pastebi ji, moterys pačios nėra linkusios eiti į politiką – jos linkusios iš inercijos save nuvertinti ir tokiu būdu apriboja savo pačių galimybes: „Tai moterų savivertės klausimas, kuris turėtų būti keliamas, juk moterys labiau išsilavinusios už vyrus. Pavyzdžiui, Europos Sąjungoje per 60 proc. universitetų absolventų sudaro moterys.“

Lietuva lyčių lygybės klausimais Europoje – vidutiniokė

Jungtinių Tautų statistika rodo, kad per paskutinius 20 metų moterų valstybės parlamentuose beveik padvigubėjo, tačiau jos vis tiek sudaro tik kiek daugiau nei penktadalį. 45 proc. parlamento (daugiausia Europoje) moterys sudaro Švedijoje, panaši situacija ir kitose Skandinavijos šalyse, kiek mažiau Belgijoje, Nyderlanduose, Danijoje. Būtent Skandinavija dažnai ir laikoma demokratinių vertybių ir laisvių pavyzdžiu.

Lyčių lygybės klausimais šios šalys taip pat pirmauja. Štai Norvegija buvo viena pirmųjų šalių, leidusių moterims balsuoti. Skandinavijoje skirtumas tarp vyrų ir moterų atlyginimų – mažiausias pasaulyje, o dirbančių moterų skaičius – didžiausias. Pavyzdžiui, Danijoje jis menkai tesiskiria nuo vyrų: dirbančių moterų yra 72 proc., o vyrų – 79 proc. Danijoje, Švedijoje ir Norvegijoje politinės partijos 1970 m. įvedė lyčių kvotas, o tai lėmė padidėjusį parlamento narių vadovių skaičių.

Lietuva lyčių lygybės klausimais Europoje yra vidutiniokė. Sociologai pastebi, kad šalyse, ne išimtis ir Lietuva, vyrauja įsitikinimas, jog moterų įsitvirtinimas keliuose aukštuose šalies postuose įrodo lyčių lygybės egzistavimą, tačiau, ekspertų teigimu, tai neatspindi valstybės gyvenime vyraujančios tendencijos.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslo instituto docentė Dovilė Jakniūnaitė sako, kad moterų, užimančių aukščiausius postus politikoje, daugėja, todėl mes vis daugiau kalbame ir apie moterų dalyvavimą politikoje, ir apie lyčių lygybę.

„Bet labai svarbu suvokti, kad politinės lyderės, aukščiausius postus užimančios moterys nėra vienintelis elementas, kai kalbame apie moterų dalyvavimą politikoje. Jei kalbėtume apie atstovavimą parlamentiniu lygmeniu, pamatytume, kad moterų irgi šiek tiek daugėja, bet tendencija nėra tokia ryški, nes daugumoje pasaulio parlamentų moterys turi tik penktadalį vietų“, – kalba politologė.

Interesai skiriasi

„Bet moteris negali pakelti tokio svorio, kurį gali pakelti vyras“, – taip dažnas atkerta išgirdęs žodį „feminizmas“. XIX a. atsiradęs judėjimas, kovojantis už lygias teises, iki šiol dažnai suvokiamas kaip kažkas neminimo, o dalis žmonių yra linkę nuo jo atsiriboti. Vis dėlto dalis šių žmonių gyvenime vadovaujasi būtent feminizmo idėjomis: palaiko mintį, kad į darbą turėtų būti priima pagal gabumus, o ne pagal lytį, kad tą patį darbą dirbantys turėtų uždirbti tiek pat, nepriklausomai nuo lyties.