Statistika rodo, kad šiuo metu tą patį daranti moteris uždirbs penktadaliu mažiau, tačiau tie patys rodikliai rodo, kad vis dėlto daugiau moterų nei vyrų turi aukštąjį išsilavinimą. Specialistų teigimu, būtent didesnė dalis moterų parlamentuose padėtų spręsti dėl lyčių stereotipų atsiradusias problemas. Pastebima, kad šalyse, kuriose daug dėmesio skiriama lyčių lygybei užtikrinti, priimami įstatymai labiau subalansuoti, skiriamas didesnis dėmesys socialiniams klausimams.

Pasak E. Krinickienės, interesų ratas, kuriam atstovauja vyrai politikai ir moterys politikės, yra labai skirtingas: „Moterys politikės dažniausiai teikia prioritetą socialinės politikos, šeimos politikos, pagyvenusių žmonių priežiūros, sveikatos apsaugos klausimams, kurie vyrams politikams nėra tokie aktualūs. Jiems labiausiai rūpi ekonomikos, užsienio politikos klausimai, stambiojo verslo interesai.“

Įsipareigojimas siekti lyčių lygybės

Grįžkime į prieš tai minėtą Skandinaviją. Štai Švedija, kur, kaip jau minėta, beveik pusė parlamentarių yra moterys, yra viena geriausių valstybių pasaulyje auginti vaikus dėl socialinės politikos vaikų atžvilgiu. Kiekvienas vaikas patenka į valstybinius darželius, o tėvai nemoka daugiau nei 3 proc. atlyginimo, mokesčiai tėvams apribojami iki 197 dolerių per mėnesį. Visus kitus mokesčius padengia valstybė, kuri ikimokyklinėms išlaidoms skiria 8,9 mlrd. dolerių – tai daugiau nei Švedijos kariniam biudžetui skiriama dalis.

Kitoje Skandinavijos šalyje – Norvegijoje – visos vaiko priežiūros atostogos yra apmokamos 100 proc. iki tol buvusio atlyginimo, o tėvai privalo pasiimti bent dvi savaites tėvystės atostogų. Troškimas padėti moterims išnaudoti jų potencialą yra įtvirtintas Norvegijos Konstitucijoje. Joje minima, kad kiekvienoje valdančiojoje taryboje bent 40 proc. jos narių turi sudaryti moterys.

Savanoriška politinių partijų kvotų sistema – taip Šiaurės šalys pasiekė dabar turimą lyčių lygybę parlamente. Tačiau ne visur kvotų įvedimas palaikomas. Dalis teigia, kad patekti į parlamentą moteris turėtų savo pastangomis, darbu ir srities išmanymu, o ne todėl, kad ji moteris. Vis dėlto ekspertai atkreipia dėmesį, kad 65 proc. visų žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, yra moterys, taigi argumentas, kad į politiką per kvotas patektų neišmanančios moterys, nėra visiškai teisingas.

D. Jakniūnaitė teigia, kad pasaulyje įrodyta, jog tai vienas efektyviausių būdų pasiekti lygų politinį atstovavimą ir jokie kiti būdai taip neveikia, kaip šis. Be to, jei pradedama sąmoningai galvoti ir kurti tam tikrus mechanizmus, kad moterų politikoje dalyvautų daugiau, jų ir dalyvauja daugiau. Taip pat labai svarbu, koks kvotų būdas pasirenkamas, pavyzdžiui, net konstitucijoje gali būti įrašyta, kad kažkoks moterų skaičius turi būti parlamente.

„Bet aš manau, kad vienas efektyviausių būdų, ką parodo ir Skandinavijos valstybių pavyzdys, yra savanoriškas pačių partijų įsipareigojimas siekti lyčių lygybės. Tai nėra koks nors botagas arba įstatymas, kuris priverčia tai daryti, – pačios partijos taip daro“, – pastebi politologė.

Pavyzdžiui, Švedijoje, sako ji, visos pagrindinės politinės partijos turi vienokį ar kitokį įsipareigojimą – būtent dėl to efektas ir buvo pasiektas ir yra pačių partijų sąmoningumo lygmuo. „Labai dažnai priekaištaujama, kad moterys, patekusios kažkokią sritį, tarkim, į politiką, per kvotas, jausis tarsi stigmatizuojamos, silpnesnės. Šį faktą labai svarbu įvertinti, bet manau, kad nauda, bent jau laikina, atsveria pasisakymą prieš kvotas“, – teigia D. Jakniūnaitė.

Moterų įgalinimas – nauda ekonomikai

Visai neseniai Japonijos sostinė savo vadove išsirinko buvusią gynybos ministrę Yuriko Koike. Pirmoji šalies istorijoje sostinės merė, be kitų užduočių, turės suvaldyti Tokijo finansines problemas prieš 2020 m. mieste vyksiančias olimpines žaidynes. Senajame žemyne taip pat daugėja lyderių – tai jau minėtos Vokietijos ir Jungtinės Karalystės vadovės, Lietuvos ir Kroatijos prezidentės, Lenkijos pirmininkė, Romos merė.

Ekspertai teigia, kad daugiau moterų viešumoje reiškia ir tai, kad daugiau dėmesio skiriama ir lyčių stereotipų griovimui, o tai naudinga ne tik moterims, bet ir vyrams. Dar daugelio pasąmonėje gajus įsitikinimas, kad vyras turi išlaikyti šeimą, kad jis turi būti tvirtas, nerodyti emocijų, eiti aukštas pareigas, bet specialistai pastebi ir tiesioginį ryšys tarp lyčių nelygybės ir savižudybių.

„Kuo daugiau kalbėsime apie tai, kad moterų įgalinimas teiks naudą ekonomikai, tuo natūraliau visuomenė priims tą klausimą, – pabrėžia E. Krinickienė. – Juk ir tyrimai patvirtina, kad įmonės, kurių valdybose įvestos kvotos ir yra lyčių pusiausvyra, rodo geresnius veiklos rezultatus, gauna didesnį pelną.“

Lyčių lygybė, primena ji, – lygios moterų ir vyrų galimybės, išplaukiančios iš vyrų ir moterų skirtingumų – ir fiziologinių, ir psichologinių, ir emocinių, ir t. t. „Būtent dėl šių skirtybių ir kyla skirtingi moterų ir vyrų interesai, vartotojiška motyvacija. Tačiau jie privalo turėti lygias galimybes užsitikrinti ir pajamas, ir atstovauti savo interesams visuomeninėje ir politinėje plotmėje“, – įsitikinusi E. Krinickienė.