– Manau, vien tai, kad apie tai jau yra šnekama yra pozityvus ženklas. Nes prieš tai buvo tokia labai griežta raudona linija. O kai pradedame po truputį  šnekėti, daugiau diskusijų ta tema vyksta, galų gale vyksta tam tikri prasilaužimai. Tai nėra kažkas naujo, nes nuo pat karo pradžios buvo tam tikros karių grupės, kurios saugojo diplomatus ir panašiai. Bet mes kalbame apie tam tikrą didesnį kiekį karių. Tai šita žinia sukėlė, aišku, labai didelį šurmulį Europoje tarp įvairių analitikų ir gynybos ekspertų.

– Tikrai čia yra labai stipri žinia ir tada tiktai laiko klausimas, kada tai gali atsitikti. O tas laiko klausimas bene ir svarbiausias – kada?

– Čia dabar negalima kalbėti apie tai, kada. E. Macronas įliejo benzino į ugnį ar kaip galima pasakyti, apie tai kol kas nebuvo kalbama. Bet aš manau, kad daug politikų Europoje pasigaus tą. Ir Europos parlamentas yra labai stipriai remiantis Ukrainą, ir įvairių kitų šalių vadovai. Manau, kad apie tai bus kalbama vis daugiau. Žinoma, nebus nieko planuojama, bet įvairūs scenarijai bus galimai analizuojami. Nes tiek toje pačioje Prancūzijoje dabar labai kritiškai vertinami tie E. Macrono pareiškimai, aišku, labiau iš tokių prorusiškų kairiųjų jėgų ar radikaliųjų dešiniųjų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Bet gal E. Macrono kalbos yra tiesiog racionaliai pasvertos, kad galbūt su Rusija geriau kovoti ne Europos Sąjungos teritorijoje, o Ukrainoje?

– Na, savaime suprantama, kad kuo mes toliau turėsime Rusiją ir kuo ji daugiau kovos kažkur kitur, tuo Europa bus saugesnė. Bet aš manau, kad čia turbūt bus vengiama diskutuoti apie tai, kad galbūt nekalbėsime tiesiogiai apie kovą, eskalaciją, vėl bus daug tam tikrų baimių dėl galimos eskalacijos, tie patys kariai Ukrainoje veiktų kaip tam tikra atgrasanti priemonė, kad jeigu jūs, rusai, peržengsit dar toliau, vakarai dar labiau įsitrauks.

Manau, kad Lietuva suinteresuota, kad Rusijos agresija būtų galų gale atremta ir suvaldyta.

– Tada kyla klausimas, kaip tai gali paveikti mūsų, Lietuvos, kitų Baltijos šalių situaciją, jeigu iš tiesų rusų kariai Ukrainoje būtų verčiami atremti ne tik ukrainaičius, bet ir karius iš Europos Vakarų, kurie yra NATO dalis?

– Na, taip, čia labai daug spekuliacijų, kadangi čia tik tam tikri pareiškimai iš didžiųjų Europos valstybių. Apie tai bus kalbama ir politiniame lygyje. Neabejoju, kad ir valstybių vadovai, ir užsienio reikalų ministrai, gynybos ministrai apie tai kalbės. Lietuvos saugumas šiuo metu didele dalimi yra sprendžiamas ir Ukrainoje. Manau, kad Lietuva suinteresuota, kad Rusijos agresija būtų galų gale atremta ir suvaldyta. O kaip ten Lietuva įsitrauktų, kokios būtų galimybės, čia jau atviras klausimas dar šiuo metu.

– Bet jeigu jūs sakote, kad tokios E. Macrono kalbos yra gera žinia, tai kita gera žinia yra, kad Vengrijai pritarus galiausiai Švedija priimama į NATO. Kiek švedai sustiprins NATO ir kiek švedų priėmimas gerina Baltijos regiono saugumo padėtį?

– Švedų priėmimas yra puiki naujiena. Tai sustiprins ir pačią NATO. O kas liečia Lietuvą, mes suprantame, kad Švedija yra didelė šalis Baltijos regione, ji dengia mūsų užnugarį – Baltijos jūrą. Tai Baltijos jūra, kas labai dažnai šnekama, tampa vidine NATO jūra. Ir jeigu pagalvosim, kad NATO pradėjo šitą plėtrą į rytus nuo 1999 m., tai praktiškai tik Danija ir Vokietija buvo NATO šalys Baltijos jūroje, dabar mes praktiškai turime visas šalis, išskyrus Rusiją. Tai čia jau tam tikra prasme Rusija Baltijos regione tampa visiškai izoliuota, įskaitant ir Kaliningrado sritį, kas Rusijai tampa problema, nes bet kokio konflikto atveju ji taptų visiškai izoliuota. Mums tai yra labai svarbi žinia. Neabejoju, kad ir gynybos planavime į visa tai bus atsižvelgta ir mūsų saugumas nuo to tik sustiprėja.