- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Teismų rūmų pertvarka leis ne tik ekonomiškiau jiems dirbti, bet ir užtikrinti teisingumo kokybę, sako teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.
„Esu tikra, kad tai yra ne vien ekonomiškumas, tai yra tai, kaip mes galime užtikrinti teisingumo kokybę, kad net gyvendamas regione tu gauni tokios pačios kokybės teisingumą kaip ir didmiestyje“, – antradienį Seime teigė ji.
Ministrė parlamentarams pateikė projektus dėl apylinkių teismų pertvarkos. Už juos po pateikimo balsavo 102 Seimo nariai, prieš buvo keturi, susilaikė 23. Toliau pertvarką nagrinės Seimo komitetai.
Siūloma, kad vietoj šiuo metu veikiančių 12 apylinkių teismų ir 48 teismo rūmų liktų veikti 11 apylinkių teismų ir 24 teismo rūmai. Po teisinio rūmų apjungimo gyventojams iš 49 apylinkių teismų pastatų toliau atviri būtų 44 teismų pastatai, tik jau teisiškai priklausantys kitiems rūmams.
„Kalbame išimtinai apie penkių pastatų uždarymą, tai yra Lazdijai, Pakruojis, Pasvalys, Skuodas, Akmenė. Šiai dienai šiuose pastatuose yra tokia situacija, kad turime po vieną–po du teisėjus“, – sakė E. Dobrowolska.
„Pavyzdžiui, Lazdijuose turime vieną teisėją ir 2 tūkst. kvadratų bei aptarnaujantį žymiai didesnį personalą. Užtikrinti darbo krūvio, žinoma, negalime“, – tvirtino ji.
Pavyzdžiui, Lazdijuose turime vieną teisėją ir 2 tūkst. kvadratų bei aptarnaujantį žymiai didesnį personalą.
Be to, ministrės teigimu, tokia situacija neleidžia teisėjams specializuotis, tas pats teisėjas priverstas nagrinėti ir civilines, ir baudžiamąsias bylas, o žmonės žino, kas nagrinės jų bylą.
„Labai svarbu teisėjams užtikrinti specializaciją. Visų pirma, tai pagrindinis kriterijus, leidžiantis siekti karjeros, kitas kriterijus yra objektyvumo kriterijus, leidžiantis visuomenei užtikrinti, kad žmogus nežinos, pas kokį teisėją nukeliaus jo byla, o pats teisėjas galės kelti kvalifikaciją sudėtingose bylose“, – kalbėjo E. Dobrowolska.
Pasak jos, tose vietose, kur bus uždaryti teismų pastatai, sudarius sąlygas, teismai rengs išvažiuojamuosius posėdžius.
Ministrė teigė, kad ši pertvarka leis suvienodinti didžiųjų miestų ir regionų teismų darbo krūvius, kad rašytinio proceso tvarka nagrinėjamas bylas būtų galima paskirstyti per visą Lietuvą.
„Kitas atvejais pasikeičia teismingumas, pasikeičia teritorijos, bet patys pastatai lieka“, – pabrėžė ji.
Remiantis siūlomos reformos projektu, Plungės apylinkės teismas būtų panaikintas, jo teises ir pareigas išdalijant Klaipėdos ir Telšių apylinkių teismams.
Mažinant teismų rūmų skaičių, jungiamos veiklos teritorijos.
Teisingumo ministerijos teigimu, reforma būtų vykdoma vadovaujantis principu, kad atstumas nuo centrinių teismo rūmų iki kitų to paties teismo rūmų būtų apie 60 kilometrų.
Apylinkių teismų tinklas optimizuojamas įvertinus teismuose gaunamų bylų mažėjimo tendencijas, šiuo metu laisvų ir atsilaisvinančių teisėjų vietų skaičių, pradėtas vykdyti atrankas į tam tikrus teismus, numatoma ir teisėjų skaičiaus ir jų pasiskirstymo teismuose peržiūra.
Lietuvos teismų reforma vyksta ne pirmą kartą – pastarąjį kartą teismai optimizuoti 2018 metais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Per pusmetį Seimo nariai parlamentinei veiklai išleido daugiau kaip 870 tūkst. eurų9
Visuomenininko Andriaus Tapino šiemet pradėta akcija „Skaidrinam“ Seime, analizuojant parlamentinei veiklai skirtas išlaidas, šiek tiek sumažino šioms reikmėms skirtų lėšų naudojimą. ...
-
Lietuvoje lankysis Izraelio prezidentas I. Herzogas8
Lietuvoje rudenį lankysis Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas (Isaakas Hercogas). ...
-
„Nemuno aušros“ kandidatų sąraše į Seimą – trys parlamentarai, seniai girdėtos pavardės19
Pirmą kartą parlamento rinkimuose dalyvausiančią partiją „Nemuno aušra“ į Seimą ves lyderis, eksparlamentaras Remigijus Žemaitaitis, drauge kandidatuos būrys dabartinių ir buvusių Seimo narių, buvusių aukštų pareigūnų....
-
L. Kasčiūnas: 3 mln. eurų vertės sunkioji ginkluotė pasieniečius pasieks šiemet20
Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai sunkiąja ginkluote už maždaug 3 mln. eurų bus aprūpinti šiemet, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen – apie civilinės sąjungos įstatymą: savo vaidmenį šioje istorijoje gerai žinau14
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kritikuoja konservatorius, akcentuodama, kad didieji koalicijos partneriai siekia gauti geriausią Europos Komisijos (EK) portfelį ne Lietuvai, o potencialiam kandidatui – partijos lyderiui Gabrieliui Landsb...
-
Partiją „Laisvė ir teisingumas“ į Seimą ves A. Zuokas18
Partiją „Laisvė ir teisingumas“ į Seimą ves Vilniaus miesto tarybos narys, buvęs šio miesto meras Artūras Zuokas, šeštadienį nusprendė partijos taryba. ...
-
LVŽS galutiniame kandidatų į Seimą sąraše – A. Veryga, B. Ropė, V. Ąžuolas21
Penktadienį Babtuose posėdžiavusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) taryba patvirtino galutinį kandidatų į Seimą sąrašą. Tarp jo naujokų – partijos „Jaunoji Lietuva“ pirmininkas Stanislovas Buškevi...
-
I. Vėgėlė į Seimą kandidatuos su LVŽS: sąraše – paskutinis, bet ketintų tapti Seimo pirmininku7
Prezidento posto siekęs advokatas Ignas Vėgėlė iškovoti parlamentaro mandatą sieks kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Politinės jėgos kandidatų į Seimą sąraše jis bus įrašytas 141-uoju numeriu. ...
-
Lietuvos ir dar penkių ES šalių parlamentų komitetų vadovai kreipėsi į Vengriją dėl V. Orbano11
Lietuvos ir penkių kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių parlamentų Europos reikalų komitetų vadovai išsiuntė laišką Vengrijai reikšdami susirūpinimą dėl jos premjero Viktoro Orbano veiksmų. ...
-
Ir olimpinio medalio, ir Seimo mandato6
Dar nebuvo, kad tiesiai iš olimpinių arenų – į politinę kovą. Vis dėlto nemažai karjerą baigusių čempionų įsitvirtina politikoje. Tačiau aukso medaliai politinėse varžybose pergalės negarantuoja. ...