Lietuvos nuolatinės atstovybės prie NATO diplomatai tvirtina, kad Aljansas puikiai suvokia šiandienes grėsmes saugumui ir, esant būtinybei, tikrai ateis ginti Lietuvos.

Glaudesni ryšiai

Diplomatai teigia, kad šiuo metu NATO perspektyvoje ryškėja dvi bendradarbiavimo ašys: Vašingtonas–Londonas ir po Emanuelio Macrono išrinkimo Prancūzijos prezidentu susiformavusi Paryžius–Berlynas–Roma ašis. Nors kol kas ryškios konkurencijos nėra, yra nuojautų, kad situacija gali pasikeisti.

Kalbant apie saugumo situaciją Europoje, NATO karinio atstovo pavaduotojas žvalgybai ir tarptautiniam bendradarbiavimui plk. ltn. Egidijus Armalys teigia, kad Aljansas puikiai suvokia, kaip reikia kovoti su konvencinėmis grėsmėmis iš Rytų. Kai kalba pakrypsta apie teroristines grėsmes, kylančias iš Pietų, viskas yra kur kas sudėtingiau.

"Čia reikia glaudesnio NATO ir ES bendradarbiavimo", – sako E.Armalys ir pridūrė, kad glaudesnis bendradarbiavimas reikalingas ne tik kovojant su terorizmu, bet ir hibridinėmis grėsmėmis bei kibernetinėmis atakomis.

Šiandien NATO remia glaudesnio bendradarbiavimo saugumo srityje su ES idėją, tačiau su sąlyga, kad tai papildys europinę iniciatyvą, bet ne konkuruos. Pasak NATO gynybos patarėjo Žilvino Tomkaus, ES vyriausioji užsienio reikalų įgaliotinė Federica Mogherini ir dabartinis generalinis Aljanso sekretorius Jensas Stoltenbergas pastaruoju metu išties siekia glaudesnio bendradarbiavimo.

Jie – šeimininkai

Grįžtant arčiau Lietuvos, ne vienam kelia nerimą rugsėjį Baltarusijoje organizuojamos didelio masto karinės pratybos "Zapad 2017". E.Armalys sako, kad tokios pratybos – ne naujiena.

"NATO apie jas turi aiškų supratimą, jos yra stebimos. Tuo metu vyks kitos didelės pratybos, pavyzdžiui, Švedijoje, kurios bus didžiausios Baltijos jūroje per 20 metų, vyks ir NATO pratybos. Didžiausias susirūpinimas yra, kad tuo metu neįvyktų kokių nors incidentų, kurie gali tapti nevaldomi", – situaciją vertina jis.

Didžiausias susirūpinimas yra, kad tuo metu neįvyktų kokių nors incidentų, kurie gali tapti nevaldomi.

Pasak jo, rusai stengiasi parodyti, kad jie regione yra šeimininkai ir jie valdo situaciją, o ne atėję amerikiečiai. "Tačiau šiuo metu nėra tikimasi ir numatoma kokių nors neprognozuojamų veiksmų iš Rusijos pusės. Šių pratybų scenarijus, nors ir su naujais elementais, iš esmės išlieka tas pats: jie atkerta Baltijos šalis, naudoja branduolinį ginklą", –  teigia E.Armalys.

Ž.Tomkus sutinka su tokia pozicija ir teigia, kad kol kas tai yra tik jėgų demonstravimas, o kalbant apie "Zapad 2017" svarbiausia, kad nekiltų provokacijų ir susidūrimų. Jis teigia, kad pagrindinės NATO priemonės yra kelios: pajėgumų stiprinimas ir rodymas, kad Aljansas ypač stiprina gynybinius pajėgumus, bei nuolatinis dialogas su Rusija.

Kaip įveikti?

Ar NATO šalys mato tas pačias grėsmes? "Reikia pripažinti, kad mes, NATO šalys, matome skirtingas grėsmes. Mes, lietuviai, puikiai suvokiame grėsmę iš Rusijos, bet ar mes suvokiame, kokios grėsmės yra Portugalijoje, Italijoje, Ispanijoje? Kiekvienais metais yra daromas žvalgybinis vertinimas, ieškoma bendras vardiklis, kokios yra NATO grėsmės. Bendras vardiklis dabar randamas tiek dėl Rusijos, tiek dėl terorizmo. Bendras supratimas yra, bet reikia pripažinti, kad skirtumas išlieka. Mano nuomone, bendras supratimas apie grėsmes tikrai yra, bet sunkumų iškyla klausiant, kaip atsakyti į tas grėsmes", – sako E.Armalys.

Pasak Ž.Tomkaus, šiuo klausimu žvalgyba turi savo nuomonę, bet sprendimus dėl reagavimo į grėsmes priima politikai, o priimdami sprendimus jie atsižvelgia į visuomenės nuomonę.

Lauktų žlugimas

JAV prezidentu tapus Donaldui Trumpui buvo kalbėta, kad pareiškimai apie NATO Chartijos 5-ojo straipsnio, kuris užtikrina, kad Aljansui priklausančios valstybės yra įsipareigojusios ginti viena kitą, aktyvavimą gali būti tik deklaratyvūs.

Ž.Tomkus teigia, kad tokie pareiškimai yra ne deklaratyvūs, o visiškai realūs, o E.Armalys priduria, kad deklaratyvumo paprasčiausiai negali būti, nes patys NATO kariai jau yra dislokuoti mūsų šalyse, tad "jei puls mus, tiesiogiai puls ir kitų NATO narių piliečius".

"Jei Rusija puls NATO, ji nebūtinai tai darys per Baltijos šalis, gal norėdama nukreipti dėmesį ji pasirinks pulti Romą ar iš pradžių imsis kibernetinių atakų. O kaip buvo Ukrainoje, kai okupavo Krymą, kai pasirodė žaliai apsirengę kariai? Rusija atsakė, kad tai ne jos kariai, o separatistai, vietinis apsisprendimas", – primena Ž.Tomkus.

E.Armalys mano, kad situacija yra nuolat kintanti ir pasaulis nuolat keičiasi: "Bet NATO šiandien tikrai ateitų, nes kitokiu atveju lauktų NATO ir ES žlugimas. Kaip bus po 20 ar 30 metų – kitas klausimas. Nemanau, kad Rusijos planas yra užimti būtent Baltijos šalis."

Pasikeitęs matymas

Diplomatai pripažįsta, kad NATO matymas dėl atsako į galimą potencinę grėsmę pastaraisiais metais šiek tiek pasikeitė. Po 2014 m., kai buvo įvykdyta Krymo aneksija, pirmiausia buvo sprendžiama, kaip Aljansui reikėtų pasikeisti ir ką stiprinti. Priimtas sprendimas dėl greito reagavimo pajėgų greitesnio reagavimo – nuspręsta, kad reaguoti turi prasidėti per 48 val. nuo atakos pradžios.

"Antras žingsnis, suvokta, kad reaguoti nepakanka, reikia, kad pajėgos jau būtų vietoje. Kad ateitų pastiprinti, reikalinga, kad kažkas jau gintų tą teritoriją. Todėl buvo priimtas sprendimas dėl NATO priešakinių pajėgų, kurių tikslas išlaikyti teritoriją, jei būtų netikėta ataka. Toliau, jei situacija reikalauja, ateitų ir didelės pajėgos", – sako Ž.Tomkus ir priduria, kad šiuo metu didelis dėmesys skiriamas ir diskusijoms, kaip paspartinti NATO sprendimų priėmimo procesą.

Ne vienos pastarosios Aljanso pratybos parodė, kad silpnoji jo grandis yra logistika. Tai reiškia, kad jei, pavyzdžiui, Lietuvą pultų Rusija, jos kariai Vilniuje atsidurtų kur kas greičiau nei JAV.

"Stebėjau, kas yra rašoma žiniasklaidoje, neva jie gali atsidurti Vilniuje per 24 val., bet ten praleidžiamas vienas esminis momentas. Klausimas, per kiek laiko jie gali sugeneruoti bataliono pajėgas, kurių reikia atakuojant Baltijos šalis, o ne per kiek laiko jie ateis. Tai yra skirtingi dalykai", – sako E.Armalys.

Pasak diplomatų, ne tik NATO, bet ir rusai turi trūkumų – jų logistinė grandinė yra trūkinėjanti ir nors jie tikrai tobulina ir investuoja milžiniškus pinigus į techniką, šiuo atžvilgiu rusai vis vien tebeatsilieka nuo Vakarų.