- Ignas Dobrovolskas (ELTA)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Anot jo, pasitelkus pasiskolintas lėšas bus sprendžiami uždaviniai, kurios kelia Valstybės gynybos taryba ir šalies vadovas – suformuoti diviziją iki 2030 m. ir ją tinkamai apginkluoti.
„Jeigu žiūrėsime į 2025 m. biudžetą, įvertinus ir papildomai padidintą skolinimosi limitą, jau šiandien siekiame beveik 3,91 proc. nuo BVP. Tai labai rimtas įsipareigojimas ir tuos pinigus dar reikia efektyviai išleisti, teisingai investuoti“, – pirmadienį TV3 televizijai kalbėjo G. Paluckas.
„Yra 3,5 proc. nuo BVP biudžete ir 800 mln. eurų papildomas skolinimosi limitas, jeigu tikrai turėsime ką įsigyti. Tai yra, eilė pasislinks, galėsime daryti kažkokius išankstinius mokėjimus tam, kad išspręstume klausimus, kuriuos kelia Valstybės gynybos taryba ir prezidentas – diviziją suformuoti iki 2030 m., apginkluoti ją tinkamai. Šie tikslai iškelti ir į juos žiūrime labai rimtai“, – pažymėjo jis.
Išrinktajam JAV prezidentui Donaldui Trumpui teigiant, kad NATO aljanso šalys Europoje turėtų skirti bent 5 proc. savo BVP gynybai, G. Paluckas tvirtina, jog tai yra derybinė poziciją, tačiau, anot jo, Senasis žemynas „gali daugiau“ ir šalių grupė bando sutelkti 500 mlrd. eurų kai kurių valstybių gynybos poreikiams.
„Kalbant apie pono Trumpo pozicija, tai yra derybinė pozicija ir Europa gali daugiau. Tik šiandien prasidėjo rimtos diskusijos apie rimtesnio gynybos fondo suformavimą. Šalių grupė mėgina sutelkti apie 500 mlrd. eurų, kurie būtų per Europos investicinį banką, kaip tam tikrą finansinį instrumentą, perskolinami šalims, kurioms to reikia labiausiai, ilgam terminui, už itin mažas palūkanas“, – sakė premjeras.
„Tai būtų labai rimtas žingsnis į priekį, nes jeigu Baltijos valstybes pasiektų bent kokie 50 mlrd. eurų, galėtume už juos padaryti tokių dalykų, kad būtų pati geriausia atgrasymo priemonė“, – tikino jis.
Penktadienį prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pasirašė praėjusią savaitę Seime priimtą 2025-2027 m. biudžetą. Jame numatyta, jog kitąmet gynybai bus skiriama iki 4 proc. nuo BVP.
„2025 m. biudžetą vertinu gerai. Su naująja Gintauto Palucko Vyriausybe operatyviai sutarėme dėl istorinio finansinio pajėgumo gynybai – iki 4 proc. BVP, kuris bus realizuojamas pagal karinį patarimą“, – teigė valstybės vadovas.
ELTA primena, kad Seimas ketvirtadienį priėmė 2025–2027 metų valstybės biudžeto planą.
2025 m. valstybės biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, o išlaidos – beveik 23,1 mlrd. eurų. Pirminiame projekte buvo numatyta, kad pajamos sieks tiek pat, o išlaidos 23,02 mlrd. eurų (dabar – 78,5 mln. eurų didesnės).
Lyginant su 2024 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – beveik 2,5 mlrd. eurų (11,7 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2025 m. turėtų sudaryti apie 44,4 proc. BVP, deficitas – 3 proc. Pirminiame projekte skola siekė 43,2 proc. BVP, tačiau deficitas išliko toks pats, kadangi jau pasiekta Mastrichto kriterijaus 3 proc. nuo BVP skolinimosi riba.
Galiojant Mastrichto kriterijams, Europos Sąjungos šalys, tame tarpe ir Lietuva, toliau turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
ESO nesutinka su VERT išvadomis
Neplaninį „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad tinklų operatorius netinkamai informavo dalį gamintojų (vystytojų), kodėl jiems nesuteikti pajėgumai pri...
-
Prezidentas pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą5
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą, pranešė Prezidentūra. ...
-
RRT: „Telia“ ne visada leidžia konkurentams naudotis ryšio tinklu
Didžiąją dalį interneto ryšio rinkos užimanti telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ne visada sąžiningai leisdavo kitiems operatoriams pasinaudoti jos elektroninių ryšių tinklu, pareiškė Ryšių reguliavim...
-
Ministerija didina finansavimą Lietuvos šaulių sąjungai5
Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) pirmadienį pasirašė biudžeto lėšų naudojimo sutartį, kuri numato beveik 7 mln. eurų didesnį finansavimą – 20,7 mln. eurų. ...
-
Kas penktas lietuvis prieš šventes skolinasi pinigų: kokios sumos vyrauja?
Atlikta apklausa parodė, kad dauguma lietuvių prieš šventes skolinasi pinigų, o paskui turi grąžinti daugiau, su palūkanomis. Apie tai LNK žurnalistai kalbėjosi su „Credit24“ rinkodaros vadove Neringa Žemaite. ...
-
„Litgrid“: elektra per savaitę pigo 59 proc.
Vyraujant vėjuotiems ir šiltiems orams, vidutinė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę smuko 59 proc. iki 56 eurų už megavatvalandę (MWh), pirmadienį pranešė „Litgrid“. ...
-
Dėl antrojo jūros vėjo parko aukciono – perspėjimas: mes priiminėjame žalingą sprendimą2
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijai pirmadienį jau antrą kartą nepavyko priimti pozicijos dėl antrojo 700 megavatų (MW) Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje konkurso – svarstymą nuspręsta atidėti sausio 14 dienai. ...
-
Vilnius traukia investuotojus: kaip suderinti plėtrą ir mažinti biurokratiją?1
Vilnius – sparčiausiai augantis Baltijos regiono miestas, kuriame pernai buvo išduota daugiausia, net 12 proc., visų statybos leidimų, kai tuo tarpu Kaune – 7 proc., Klaipėdoje – 2 proc. Visuomenėje vyksta diskusijos, kad Vilniuje...