- Ignas Dobrovolskas (ELTA)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Anot jo, pasitelkus pasiskolintas lėšas bus sprendžiami uždaviniai, kurios kelia Valstybės gynybos taryba ir šalies vadovas – suformuoti diviziją iki 2030 m. ir ją tinkamai apginkluoti.
„Jeigu žiūrėsime į 2025 m. biudžetą, įvertinus ir papildomai padidintą skolinimosi limitą, jau šiandien siekiame beveik 3,91 proc. nuo BVP. Tai labai rimtas įsipareigojimas ir tuos pinigus dar reikia efektyviai išleisti, teisingai investuoti“, – pirmadienį TV3 televizijai kalbėjo G. Paluckas.
„Yra 3,5 proc. nuo BVP biudžete ir 800 mln. eurų papildomas skolinimosi limitas, jeigu tikrai turėsime ką įsigyti. Tai yra, eilė pasislinks, galėsime daryti kažkokius išankstinius mokėjimus tam, kad išspręstume klausimus, kuriuos kelia Valstybės gynybos taryba ir prezidentas – diviziją suformuoti iki 2030 m., apginkluoti ją tinkamai. Šie tikslai iškelti ir į juos žiūrime labai rimtai“, – pažymėjo jis.
Išrinktajam JAV prezidentui Donaldui Trumpui teigiant, kad NATO aljanso šalys Europoje turėtų skirti bent 5 proc. savo BVP gynybai, G. Paluckas tvirtina, jog tai yra derybinė poziciją, tačiau, anot jo, Senasis žemynas „gali daugiau“ ir šalių grupė bando sutelkti 500 mlrd. eurų kai kurių valstybių gynybos poreikiams.
„Kalbant apie pono Trumpo pozicija, tai yra derybinė pozicija ir Europa gali daugiau. Tik šiandien prasidėjo rimtos diskusijos apie rimtesnio gynybos fondo suformavimą. Šalių grupė mėgina sutelkti apie 500 mlrd. eurų, kurie būtų per Europos investicinį banką, kaip tam tikrą finansinį instrumentą, perskolinami šalims, kurioms to reikia labiausiai, ilgam terminui, už itin mažas palūkanas“, – sakė premjeras.
„Tai būtų labai rimtas žingsnis į priekį, nes jeigu Baltijos valstybes pasiektų bent kokie 50 mlrd. eurų, galėtume už juos padaryti tokių dalykų, kad būtų pati geriausia atgrasymo priemonė“, – tikino jis.
Penktadienį prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pasirašė praėjusią savaitę Seime priimtą 2025-2027 m. biudžetą. Jame numatyta, jog kitąmet gynybai bus skiriama iki 4 proc. nuo BVP.
„2025 m. biudžetą vertinu gerai. Su naująja Gintauto Palucko Vyriausybe operatyviai sutarėme dėl istorinio finansinio pajėgumo gynybai – iki 4 proc. BVP, kuris bus realizuojamas pagal karinį patarimą“, – teigė valstybės vadovas.
ELTA primena, kad Seimas ketvirtadienį priėmė 2025–2027 metų valstybės biudžeto planą.
2025 m. valstybės biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, o išlaidos – beveik 23,1 mlrd. eurų. Pirminiame projekte buvo numatyta, kad pajamos sieks tiek pat, o išlaidos 23,02 mlrd. eurų (dabar – 78,5 mln. eurų didesnės).
Lyginant su 2024 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – beveik 2,5 mlrd. eurų (11,7 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2025 m. turėtų sudaryti apie 44,4 proc. BVP, deficitas – 3 proc. Pirminiame projekte skola siekė 43,2 proc. BVP, tačiau deficitas išliko toks pats, kadangi jau pasiekta Mastrichto kriterijaus 3 proc. nuo BVP skolinimosi riba.
Galiojant Mastrichto kriterijams, Europos Sąjungos šalys, tame tarpe ir Lietuva, toliau turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Didžiausi Lietuvos bankai susiskaičiavo, kiek uždirbo: kodėl pelnai nemažėja?
Didžiausi Lietuvos bankai pateikė sumas, kiek pernai uždirbo. Ir nors palūkanos mažėjo, pelnai visai nesusitraukė – vien per devynis praėjusių metų mėnesius bankai Lietuvoje susišlavė beveik 790 milijonų eurų, t.y. dar 4 proc. daugia...
-
Siūlo pinigus, bet gyventojai jų nepasiima: tokio abejingumo nesitikėjo
Kauno miesto ir rajono valdžia siūlo finansinę pagalbą daugiabučių gyventojams rūsių tvarkymui ir jų pritaikymui kaip priedangoms ekstremalioms situacijoms. Tačiau iniciatyva nesulaukia didelio susidomėjimo – daugelis gyventojų nesutinka imti...
-
Von der Leyen: Rusija taikosi į Europos infrastruktūrą, tikrina pasirengimą apsiginti
Vilniuje viešinti Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sako, kad Rusija taikosi į Europos infrastruktūros objektus ir tikrina pasirengimą apsiginti. ...
-
Paluckas: dėkoju, kad nemetė kelio dėl takelio
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad sekmadienį įvykęs Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su Europa nebūtų pavykęs be visų nuo 2007-ųjų dirbusių Lietuvos vyriausybių ir Europos Sąjungos (ES) pagalbos. ...
-
Kubilius: išsilaisviname ne tik iš sovietinės imperijos
Buvęs premjeras bei Lietuvos deleguotas už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius pabrėžia – Lietuvos prisijungimas prie Europos elektros tinklų yra antrasis žingsnis šalies nepriklausomybės nuo Rusijos kelyje, Lietuv...
-
Nausėda: netrukus atsiras naujų galimybių
Prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė, kad Lietuva, Latvija ir Estija sėkmingai įvykdė sinchronizaciją su kontinentinės Europos elektros tinklais taip pasiekdamos energetinę nepriklausomybę. Šalies vadovas pabrėžia, kad žengus šį žin...
-
EK pirmininkė apie Baltijos šalių sinchronizaciją: tai – laisvė nuo grėsmių ir šantažo
Baltijos šalims sinchronizavus savo elektros tinklus su Vakarų Europa, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sako, kad tai yra laisvė nuo grėsmių ir šantažo. ...
-
Istorinis įvykis: Baltijos šalys sinchronizavo savo elektros tinklus su Vakarų Europa
Lietuva, Latvija ir Estija sekmadienį popiet sinchronizavo savo elektros tinklus su Vakarų Europa. ...
-
Lietuva ukrainiečių švietimui šiemet skirs beveik 32 mln. eurų
Lietuva į šalį dėl Rusijos karinių veiksmų atvykusių ukrainiečių švietimui šiais metais skirs beveik 32 mln. eurų. ...
-
Ieškos būdų, kaip tolygiai finansuoti iš olimpiadų išbrauktų šakų sportininkus
Nacionalinė sporto agentūra su Švietimo ministerija ieškos būdų, kaip užtikrinti tolygų finansavimą sportininkams, kurių sporto šakos išbraukiamos iš olimpinių žaidynių programos. ...