- Žygimantas Šilobritas/ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo rinkimuose dalyvausiančių politinių partijų lyderiai nesutaria, kaip turėtų atrodyti mokesčių reformą. Konservatoriams oponuojantys politikai vieningai sutaria tik dėl to, kad dabartinė mokesčių sistema nėra efektyvi, o valdančiųjų bandymai bei siūlymai spręsti problemas nėra efektyvūs ar teisingi. ELTA organizuojamu debatų metu kritikos susilaukė ir 2023 m. valdančiųjų siūlytas nekilnojamo turto (NT) apmokestinimas.
Kadenciją baigianti premjerė ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąrašą vedanti Ingrida Šimonytė debatų metu tvirtino, kad mažai palaikymo Seime susilaukianti konservatorių pateikta mokesčių reforma buvo paruošta reaguojant į Lietuvai jau 12 metų teikiamas rekomendacijas.
„Tie punktai, dėl kurių reforma padėta, jie aiškūs. Tai rekomendacijos, kurias Lietuva gauna 12 metų. Jos susijusios su tuo, kad mokesčių sistema turi tam tikrų ydų. Mokesčių sistemoje stokojama teisingumo. Nes mes vis dar turime žmonių, kurie nors gaudami tokias pačias pajamas, moka daug mažiau. Taip, galima svarstyti, kad jiems mokesčiai turėtų būti mažesni, bet ne iki tiek“, – Seimui pateiktą mokesčių reformą gynė I. Šimonytė.
Ji pabrėžė, kad panaikinus tam tikras nebeaktualias lengvatas bei įvedus tam tikrus visuomenei mažai skausmingus mokesčius atsirastų lėšų, reikalingų įgyvendinti politikų pažadams.
„To pasekmės būtų ne tik tai, kad mokesčių sistema būtų teisingesnė, bet ir leistų įgyvendinti pažadus, visų sakomus per kampanijas“, – tvirtino ji.
Tuo metu A. Orlauskas tvirtino, kad dabartinė mokesčių sistema prisideda prie mažiausiai uždirbančių žmonių nuskurdinimo. Anot jo, toks požiūris persmelkią visą dabartinę mokesčių politiką.
„Mokesčių sistema yra neteisinga ir neteisinga mažiausiai uždirbančių žmonių atveju. Už skurdo ribos turime 600 tūkst. žmonių. Ir čia yra mokesčių sistemos klaidos, nors aš matyčiau galbūt ir tyčinį veiksmą skurdinti vidutiniškai ir mažiau uždirbančius žmones, bet daryti lengviau turtingiesiems“, – komentavo A. Orlauskas.
„Visa mokesčių politika yra skirta pabloginti savarankiškai dirbančių ir mažai uždirbančių asmenų, smulkių ir vidutinių verslininkų būklę“, – tikino jis.
Kaip tokio „nuskurdinimo“ pavyzdį politikas pateikė Lietuvoje maistui taikomą pridėtinės vertės mokestį (PVM). A. Orlauskas pabrėžė, kad didžiojoje dalyje Europos taikomi lengvatiniai tarifai, o Lenkijoje maistui PVM netaikomas.
Politikai nesutarė dėl NT apmokestinimo poreikio ir formos
Nors dauguma debatuose dalyvavusių politikai palaikė NT mokestį ir čia A. Orlausko nuomonė išsiskyrė.
„NT mokestis yra neteisingas, nes dar kartą apmokestinamas jau apmokėtas turtas. Tai tas pats, kas ant atlyginimo uždėtum dar vieną mokestį. Jau šioje Vyriausybėje matome be galo daug mokesčių, kurie pavadinti įmantriai, bet funkcijos neatlieka“, – tvirtino jis.
Visgi Nacionalinio susivienijimo sąrašą į Seimą vedantis Vytautas Sinica sukritikavo tokią poziciją teigdamas, kad „gana normalu“, jog kai kurie dalykai apmokestinami kelis kartus. Visgi jis pabrėžė, kad bet koks NT mokestis neturėtų būti toks drastiškas, jog priverstų atsisakyti nuosavo turto.
„Gana normalu, kad kai kurie dalykai apmokestinami kelis kartus. Nes mes apmokestiname atlyginimą, pirkinį per PVM, bet ir naudojimą“, – sakė jis.
„NT mokestis turi būti visuotinis, bet ne toks, kad priverstų atsisakyti nuosavo turto“, – pridūrė jis.
Tuo metu socialdemokratų atstovas Gintautas Paluckas, 2023 m. pasiūlytą NT mokestį panaudojo kaip valdančiųjų nesikalbėjimo su kitomis partijomis pavyzdį.
„Lygiai taip pat su NT mokesčiu, kuris buvo pristatytas, yra nerimta. Jeigu mes kalbame apie nedidelį ir visuotinį NT mokestį, tai tuo metu kolegos konservatoriai pateikė per skirtingų savivaldybių medianas. Mes sakome netinka, pabandykime paieškoti sutarimo kitaip“, – aiškino G. Paluckas.
Tačiau I. Šimonytė tvirtino, kad ilgai ruošta mokesčių reforma buvo derinama su visomis partijomis, ieškant „kur kieno skausmo taškai“.
V. Sinica: mokesčiai turi būti pertvarkyti taip, kad sukurtų kuo platesnį vidurinę klasę valstybėje
Debatų metu V. Sinica tikino, kad mokesčių sistemos tikslas turėtų būti kuo didesnės vidurinės klasės sukūrimas, užtikrinant kuo mažesnę žmonių priklausomybę nuo valstybės pagalbos. Visgi jis pastebi, kad institucijoms trūksta finansavimo, kuris galėtų būti gaunamas apmokestinus daugiausiai uždirbančius.
„Mes turime bėdą su viešuoju sektoriumi, akivaizdų lėšų trūkumą, beveik mažiausiai visoje Europoje surenkame į biudžetą. Šitai reikia padidinti iki ES vidurkių. Ir tai reikia daryti mažiausiai prisidedančios –daugiausiai uždirbančios visuomenės dalies apmokestinimu“, – tvirtino V. Sinica.
„Reikėtų skirtingų pajamų rūšių apmokestinimą vienodinti, šiek tiek turi būti taikomas progresyvumas“, – pabrėždamas, kad turtingiausi visuomenės atstovai gauna ne vien darbines pajamas teigė jis.
Kad Lietuvos mokestinė sistemą nesurenka pakankamai lėšų leisti institucijoms vykdyti įsipareigojimus mano ir G. Paluckas. Tačiau jis pabrėžė, kad bet koks sistemos keitimas turi būti daromas atsižvelgiant į įsipareigojimus Europos Sąjungos (ES) institucijoms, kadangi nuo šiol iš sąjungos gaunama parama Lietuvai bus sąlygiška.
„Mūsų mokesčių sistema yra neteisinga ir nepakankamai dengianti poreikius“, – debatų metu tvirtino G. Paluckas.
„Dar daugiau, kalbant apie tam tikras mokesčių sistemos pertvarkas, kurias pristatė Vyriausybė mes turime prisiminti, kad tai jau 2 Vyriausybių įsipareigojimas ir tarptautinėms institucijoms ir organizacijoms. (...) Kalbant apie ateitį, prie tokio pobūdžio įsipareigojimų mums teks priprasti. Nes ir ateinanti ES parama pasižymi sąlygiškumu. Todėl mokesčių sistemos pertvarka yra neišvengiama“, – komentavo jis.
ELTA primena, kad Seimo rinkimai vyks spalio 13 d.
Dėl 141 parlamentaro mandato varžysis 14 partijų ir viena koalicija – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Laisvės partija, Liberalų sąjūdis, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), Lietuvos liaudies partija, Lietuvos regionų partija, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Lietuvos žaliųjų partija, Nacionalinis susivienijimas, partija „Laisvė ir teisingumas“, politinė partija „Nemuno aušra“, Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) bei Taikos koalicija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Per dvi išankstinio balsavimo dienas pilietinę valią pareiškė per 106 tūkst. rinkėjų1
Per dvi pirmąsias išankstinio balsavimo Seimo rinkimuose dienas jau balsavo daugiau nei 106 tūkst. rinkėjų, o rinkimų aktyvumas siekia 4,5 proc., pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). ...
-
G. Nausėda ragina užtikrinti finansavimą ES gynybos pramonei, Ukrainos paramai
Su išrinktuoju Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Antonio Costa (Antonijumi Košta) trečiadienį susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda paragino numatyti tinkamą finansavimą Europos Sąjungos (ES) gynybos pramonei, paramai Ukrainai. ...
-
G. Landsbergis: Libane yra likęs ant pirštų suskaičiuojamas Lietuvos piliečių skaičius2
Užsienio reikalų ministras sako, kad Libane liko „ant pirštų“ suskaičiuojamas skaičius šalies piliečių, jie raginami šią Artimųjų Rytų šalį. ...
-
G. Landsbergis: visą laiką kviečiau sakyti „šakės radikalams“15
Socialdemokratus apie bendrą darbą būsimame Seime raginantis galvoti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis sureagavo į rinkimų favorite laikomos partijos pirmininkės Vilijos Blinkeviči...
-
V. Uspaskichas mano, kad kitas Seimas bus „blogesnis“: socialdemokratai yra klastinga gvardija6
Pilietinę valią Seimo rinkimuose išreiškęs „Taikos koalicijos“ sąrašo lyderis Viktoras Uspaskichas teigia, jog Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) yra sudaryta iš „klastingų“ žmonių. Todėl, svars...
-
V. Landsbergis naujam Seimui linki neprarasti proto23
Pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis naujai renkamam Seimui linki neprarasti proto. ...
-
Prokuratūra siekia, kad buvusi tarybos narė į Šiaulių biudžetą grąžintų per 15 tūkst. eurų2
Prokuratūros teismui pateiktame civiliniame ieškinyje prašoma iš Šiaulių miesto tarybos narės Danguolės Martinkienės priteisti 15 tūkst. 302 eurus nepagrįstų išmokų, trečiadienį pranešė Generalinė prokurat...
-
D. Grybauskaitė išreiškė pilietinę valią Seimo rinkimuose: balsą atidavė Berlyne9
Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė Lietuvos ambasadoje Berlyne balsavo išankstiniuose Seimo rinkimuose. ...
-
L. Kasčiūnas: su „Rheinmetall“ deramasi dėl įsigyjamos amunicijos kiekio ir parametrų1
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad šiuo metu vyksta derybos, kiek ir kokių parametrų 155 mm amunicijos Lietuva įsigytų iš Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“, besirengiančios statyti...
-
V. Adamkus įvardijo, kokių reformų tikisi iš naujo Seimo2
Iš anksto balsavęs kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus sako iš naujo Seimo besitikintis reformų švietime, medicinoje. ...