Tai politikos ekspertai sakė paaiškėjus, kad Lenkijos prezidento rinkimų antrajame ture susigrums dabartinis prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) ir Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis (Rafalas Tšaskovskis).

„Aš turbūt linkęs sutikti su ta nuomone, kad reikšmingo skirtumo nebus“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Ramūnas Vilpišauskas.

„Nematau priežasties, kodėl turėtų vienas ar kitas, o ypač, jeigu laimėtų Varšuvos meras, keisti dabartinę Lenkijos politiką“, – pridūrė jis.

Politologo teigimu, abu kandidatai panašiai vertintų tiek saugumo situaciją regione, tiek vykdomus infrastruktūros projektus.

„Saugumo situaciją turbūt panašiai vertintų abu – turiu galvoje santykius su Rusija šio regiono šalių ir NATO pajėgų buvimą. Dėl infrastruktūros projektų aš irgi didelių skirtumų nematau, nebent būtų prisimintas pavardžių rašymo ir su tuo susiję klausimai Lietuvoje“, – teigė politologas.

Jis pabrėžė, kad, prezidentu tapus liberalių pažiūrų partijos „Pilietine platforma“ remiamam R. Trzaskowskiui, valdančiajai partijai „Įstatymas ir teisingumas“ su šia politine jėga tektų ieškoti bendrų pozicijų, o tai turėtų reikšti mažesnius pokyčius tiek užsienio, tiek vidaus politikoje.

Saugumo situaciją turbūt panašiai vertintų abu – turiu galvoje santykius su Rusija šio regiono šalių ir NATO pajėgų buvimą.

„Lenkijai, net ir prezidento rinkimus laimėjus liberalų kandidatui, vis tiek liberalai nedominuotų parlamente, tai būtų vis tiek tokia bendrų pozicijų paieška. Tas sugyvenimas tarp skirtingų partijų irgi paprastai reiškia mažesnius pokyčius ir vidaus, ir užsienio politikoje“, – sakė R. Vilpišauskas.

Jis taip pat pridūrė, kad Lietuvai būtų naudinga tai, kad, Lenkijos vadovu išrinkus R. Trzaskowskį, Varšuva mažiau konfliktuotų su ES dėl teisės viršenybės reikalų, tačiau politologas teigė nesantis tikras, ar pasikeitimas būtų reikšmingas, nes valdančioji dauguma liktų ta pati.

Kitokia politika su ES institucijomis

Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Politologijos katedros vedėjas Andžejus Pukšto BNS teigė manantis, kad Lenkijos politika Briuselio atžvilgiu gali šiek tiek pasikeisti.

„Bus šiek tiek kitokia užsienio politika ir, ko gero, to bendradarbiavimo darbotvarkė prie R. Traskowskio būtų kitokia, nes jis vis tiek dėtų į pirmą vietą europinius projektus, bendradarbiavimą, gilesnę ES integraciją“, – tvirtino politologas.

Jis pabrėžė, kad tiek karinis, tiek energetinis saugumas, infrastruktūros projektai turėtų išlikti ir jungti abi šalis bei jų vadovus.

„Tas bendradarbiavimas vis tiek turės tęstis“, – sakė A. Pukšto.

Politologo teigimu, Varšuvai sušvelninus toną, šalies pozicijos regione sustiprėtų.

„Sustiprėtų ir aš viliuosi, kad tai neįvyks Lietuvos sąskaita, nors visada yra pagunda mažesnį prispausti prie sienos, bet tikiuosi, kad šito nebus“, – teigė ekspertas.

Jis pridūrė, kad dėl to greičiausiai turės keistis ir Lietuvos diplomatijos „bendradarbiavimo instrumentai, platforma“.

„Dabar Lietuva yra šiek tiek pasmerkta vykdyti tą pačią užsienio politiką kaip ir Lenkija: pirmoje vietoje – santykiai su JAV, antroje vietoje – ES (...) Čia yra niuansai, bet viskas slypi detalėse“, – kalbėjo VDU politologas A. Pukšto.

Scanpix nuotr.

„Ryškaus favorito tikrai nėra“

Negalutiniais sekmadienį vykusių rinkimų rezultatais, valdančiosios konservatyvios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ remiamas A. Duda surinko 43,7 proc. balsų, o liberalios opozicinės partijos „Pilietinė platforma“ remiamas R. Trzaskowskis – 30,3 proc.

„Ryškaus favorito tikrai nėra. Nepaisant skirtumo pirmame ture, ryškaus favorito tikrai negalima įvardinti“, – BNS teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Marijušas Antonovičius.

Nepriklausomas kandidatas, populiarus katalikų publicistas Szymonas Holownia (Šymonas Holovnia) liko trečias su 13,9 proc. balsų.

Viena vertus, A. Duda turi daugiau rinkėjų. Kita vertus, jo potencialas yra mažesnis, iš kur dar jų gaut.

Ketvirtoje vietoje yra kraštutinių dešiniųjų kandidatas Krzysztofas Bosakas (Kšyštofas Bosakas), surinkęs 6,75 proc. balsų, penktoje – proeuropietiškos Lenkijos valstiečių sąjungos pirmininkas gydytojas Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas (Vladyslavas Kosiniakas-Kamyšas) su 2,37 proc. balsų.  

Remiantis daliniais rezultatais, šeštas liko kairiųjų kandidatas Robertas Biedronas (Robertas Bedronas), surinkęs 2,21 proc. balsų.

Likę penki kiti kandidatai nesurinko 0,3 proc. balsų.

Preliminariais duomenimis, sekmadienį balsą atidavė 64,4 proc. rinkėjų, pasak politologų, tai, nepaisant koronaviruso pandemijos, vieni aktyviausių rinkimų Lenkijoje.

„Nepaisant pandemijos, žmonės atėjo. Abi partijos bandė mobilizuoti bazes ir tai suveikė – atėjo jų ištikimiausi rinkėjai“, – kalbėjo M. Antonovičius.

Politologų teigimu, jeigu toks aktyvumas išsilaikys ir antrame ture, jis gali būti palankesnis būtent R. Trzaskowskiui.

„Viena vertus, A. Duda turi daugiau rinkėjų. Kita vertus, jo potencialas yra mažesnis, iš kur dar jų gaut“, – teigė M. Antonovičius.

„R. Trzaskowskis turi daugiau galimybių susirinkti rinkėjų, tik jam žymiai daugiau jų reikia ir klausimas, ar jam pavyks per tokį trumpą laiką surinkti tokį didelį kiekį papildomų rinkėjų“, – pridūrė jis.

Antras Lenkijos vadovo rinkimų turas vyks liepos 12 dieną.