Už visus teisės aktų pakeitimus Seimo nariai balsavo vienbalsiai.

„Labai svarbu, kad nuo karo pabėgę žmonės gautų socialinę paramą, kuri padėtų jiems išgyventi, kol jie susiras darbą ir patys užsidirbs pragyvenimui Lietuvoje“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Vyriausybei trečiadienį priėmus sprendimą metams suteikti laikiną apsaugą visiems dėl karo iš Ukrainos pabėgusiems asmenims, šis statusas atvėrė kelią pabėgėliams gauti socialinę paramą.

Seimo priimtos Išmokų vaikams, Šalpos pensijų, Socialinių paslaugų bei kitų įstatymų pataisos leis ukrainiečiams pretenduoti į visas išmokas vaikams, kompensaciją ugdymo išlaidoms apmokėti, vienkartinę paramą įsikūrimui, būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijas ir kitas socialines išmokas. Jiems priklausys ir socialinės paslaugos.

Labai svarbu, kad nuo karo pabėgę žmonės gautų socialinę paramą, kuri padėtų jiems išgyventi, kol jie susiras darbą ir patys užsidirbs pragyvenimui Lietuvoje.

Nuo karo pabėgusiems ir laikinąją apsaugą Lietuvoje turintiems ukrainiečiams bus mokamos ir šalpos pensijos, jie taip pat turės teisę į slaugos ir priežiūros išlaidų tikslines kompensacijas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, šiuo metu į Lietuvą jau yra atvykę beveik 18 tūkst. nuo karo pabėgusių ukrainiečių – daugiausia tai moterys su vaikais, beveik 8 tūkst. vaikų ir apie 1,2 tūkst. vyresnių nei 60 metų asmenų.

Užimtumo tarnybos duomenimis, pateikta 7,4 tūkst. darbo pasiūlymų įdarbinti nuo karo bėgančius žmones iš 730 darbdavių, todėl tikėtina, kad dalis ukrainiečių sėkmingai integruosis į darbo rinką.

Pateikiamais duomenimis, šiuo metu beveik 700 ukrainiečių jau įsidarbino, o Užimtumo tarnyboje yra užsiregistravę beveik 2 tūkst. darbingo amžiaus ukrainiečių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) informuoja, kad pagalbos sulauks ir tie pensininkai, kurie gyvena Lietuvoje ir gauna pensijas iš Ukrainos. Anot SADM, dėl karo Ukraina jiems išmokėti pensijų šiuo metu negalės, tad, kol situacija stabilizuosis, jiems bus mokamos šalpos pensijos.

Laikinąją apsaugą Lietuvoje gavę ukrainiečiai, kurie neturi pajamų, turės teisę gauti socialinę pašalpą, taip pat būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas.

SADM pažymi, kad užtikrinant nuo karo pabėgusių Ukrainos žmonių minimalius poreikius ir pragyvenimą Lietuvoje savivaldybės ir šiuo metu gali teikti jiems socialinę paramą, pavyzdžiui, skirti vienkartinę, tikslinę, periodinę ar sąlyginę pašalpą.

Taip pat pataisos leis paprasčiau skirti atstovą nelydimiems nepilnamečiams, kurie atvyksta į Lietuvą be tėvų. Pagal galiojančius teisės aktus, asmuo gali būti paskirtas vaiko globėju tik praėjęs vertinimą, mokymus ir pan., tai gali trukti apie tris mėnesius.

Atsižvelgiant į tai, kad iš Ukrainos pasitraukę asmenys gali atvykti į Lietuvą ne tik su savo vaikais, bet ir draugų šeimos vaikais, taip pat Lietuvoje gali atsirasti žmonių, norinčių rūpintis nelydimais nepilnamečiais ukrainiečiais, nustatyta išlyga.

Ji numato, kad karo padėties, nepaprastosios padėties atveju, taip pat paskelbus ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nelydimam nepilnamečiui globa galės būti nustatoma supaprastinta tvarka.

S. Skvernelis mato riziką

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis tikina, kad frakcija palaikys įstatymų paketą, susijusį su pagalba ukrainiečiams. Tačiau, pasak jo, kyla klausimas dėl pagalbos priemonių įgyvendinimo, nes jau dabar yra daug chaoso ir neapibrėžtumo, mažai lyderystės iš valstybės bei daugiausiai iniciatyvos kyla iš visuomenininkų.

Valstybėje tokio koordinavimo, lyderystės ir vieno centro nebuvimas, manau, yra didelė rizika.

„Nenoriu būti blogas pranašas, bet bijau, kad po kokių trijų mėnesių neatsirastų problemų su tais žmonėmis, kurie šiandien emociškai, kilniai suteikė kažkokias gyvenamąsias patalpas šeimoms, atvykusioms iš Ukrainos, bei po to neatsirastų problemos ir nereikėtų tų žmonių (ukrainiečių – ELTA) stumti į gatvę. Valstybėje tokio koordinavimo, lyderystės ir vieno centro nebuvimas, manau, yra didelė rizika“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė S. Skvernelis.

M. Navickienė: socialinis paketas ukrainiečiams nebus niekuo išskirtinis

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė aiškina, kad įstatymų paketas, susijęs su pagalba ukrainiečiams, užtikrins žmonėms minimalias garantijas tokias, kokios priklauso ir Lietuvos nepasiturintiems gyventojams. Pasak jos, paketo tikslas yra, kad visi norintys žmonės galėtų gauti tinkamą darbo pasiūlymą ir integruotis į darbo rinką.

„Vakar Vyriausybėje buvo priimtas nutarimas dėl laikinos apsaugos statuso, jis jau įsigaliojo, bet jo pagalba galima tik dalį socialinės pagalbos gauti, tokią kaip išmoką arba kompensacijas už karštą ar šaltą vandenį. Dabartinis socialinis paketas, kuris turėtų būti, tikiuosi, šiandien Seime patvirtintas, jis įjungia ir visą kitą socialinę paramą, tokią kaip vaiko pinigai, laidojimo išmokos, įsikūrimo išmokos ar neįgaliesiems papildomos paslaugos ir kiti socialiniai saugikliai, kurie padės tiems žmonėms tol, kol jie galės integruotis į švietimo sistemą, į darbo rinką ir savimi pasirūpinti”, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė M. Navickienė.

Nėra vidutinės sumos ukrainiečiui, nes ją būtų per daug sudėtinga apskaičiuoti.

Ministrės teigimu, socialinė parama ukrainiečiams priklauso nuo žmonių poreikio, bet paketas nebus niekuo išskirtinis nuo to, kurį gauna Lietuvos žmonės.

„Nėra vidutinės sumos ukrainiečiui, nes ją būtų per daug sudėtinga apskaičiuoti. Jeigu žmogus yra darbingo amžiaus, galintis dirbti, išleisti vaikus į ugdymo įstaigą, tai tikimės, kad per tris mėnesius žmogui būtų galimybė integruotis į darbo rinką, gauti tinkamą darbo pasiūlymą”, – tikino M. Navickienė.

ELTA primena, kad pabėgėliams iš Ukrainos Lietuvoje bus taikoma laikinoji apsauga. Šį nutarimą Vyriausybė priėmė įgyvendindama Europos Sąjungos Tarybos sprendimą, kuriuo pirmą kartą aktyvuota ES Laikinosios apsaugos direktyva.

Taip pat trečiadienį Vyriausybė pritarė siūlymui užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvoje, dvejus metus netaikyti reikalavimo mokėti valstybinę kalbą norint dirbti darbą, kuriam iki šiol būtina mokėti lietuvių kalbą. Tai suteiks galimybę pradėti dirbti iš Ukrainos atvykusiems mokytojams ir kitų profesijų atstovams.