Nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams pratęsta Kauno viešojo transporto lengvata. Be to, miestas ir toliau padeda karo pabėgėliams, siunčiama įvairi parama į Ukrainą.
Lietuvoje darbo ieškantiems ukrainiečiams didėja poreikis mokytis lietuvių kalbos, antradienį skelbia Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras (IOM Lietuva).
Vis mažiau ukrainiečių planuoja grįžti į tėvynę: prieš pusantrų metų tokį ketinimą išsakė apie 50 proc. pabėgėlių, o dabar šis rodiklis sudaro 26 proc.
Jungtinės Tautos ketvirtadienį pranešė, kad per dvejus metus nuo Rusijos invazijos pradžios savo namus Ukrainoje paliko daugiau kaip 14 mln. žmonių, iš kurių beveik 6,5 mln. šiuo metu gyvena užsienyje kaip pabėgėliai.
Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis teigia, kad čia gyvenantiems ukrainiečiams iškilo grėsmė likti be namų, tad kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę.
Pagrindiniu iššūkiu ketvirtadaliui ukrainiečių Baltijos šalyse yra finansinis stabilumas, penktadaliui – įsidarbinimas, kalbos barjeras bei ilgalaikė būsto nuoma, ketvirtadienį skelbia Tarptautinė migracijos organizacija.
Neringoje apsistoję karo pabėgėliai iš Ukrainos baiminasi, kad gali netekti laikinų namų. Jie glaudžiasi Nidos poilsio namuose „Medikas“, kuriuos norima parduoti, mat valstybei tokio turto nereikia. Bet pastatą valdantis Turto bankas aiškina, kad grėsmės pabėgėliams atsidurti gatvėje kol kas nėra.
Nidos poilsio namuose „Medikas“ apsistoję karo pabėgėliai iš Ukrainos baiminasi, kad gali netekti laikinų namų ir dėl to kreipėsi į miesto valdžią bei premjerę. Pastatą valdančio Turto banko atstovas sako, kad grėsmės pabėgėliams likti be pastogės nėra.
Ukraina išgyvena demografinę katastrofą ir mirtinai kraujuoja, netekusi ir toliau netekdama milijonų žmonių. Tad Vakarams, priglaudusiems Ukrainos karo pabėgėlius, kuo greičiau reikia galvoti, kaip juos sugrąžinti namo.