„Be abejo, (Prancūzijos prezidento – BNS) Emmanuelio Macrono metų pradžioje iškelta idėja yra verta dėmesio, ji yra verta ne tik aptarimo, bet ir tam tikrų veiksmų, ypatingai dabar, kai mes matome, jog Šiaurės Korėjos kariai jau yra siunčiami kovoti į Ukrainą“, – po pirmadienį Seime vykusios Lietuvos ir Ukrainos parlamentų asamblėjos kalbėjo politikė.

Grįžti prie šio klausimo pirmadienį paragino užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, reaguodamas į Šiaurės Korėjos sprendimą dėl karių siuntimo į Ukrainą.

Metų pradžioje, kalbėdamas apie Vakarų šalių paramą Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai, E. Macronas pareiškė neatmetantis galimybės ateityje siųsti sąjungininkų karius į užpultą šalį.

Dalis Vakarų partnerių tokius Prancūzijos lyderio pareiškimus atmetė. Tuo metu Lietuvos pareigūnai teigė svarstantys galimybę į Ukrainą siųsti karių, kad šie apmokytų ukrainiečius, tačiau kol kas pagrindiniu prioritetu išlieka parama ginklais ir amunicija.

Pasak parlamento vadovės, Vakarų negebėjimas susitarti dėl labai konkrečių bei skaudžių sankcijų Rusijai prišaukia karo eskalavimą.

Šiaurės Korėjos tiesioginis įsitraukimas į Rusijos karinius veiksmus parodo, jog blogio ašis – Rusija, Iranas, Šiaurės Korėja efektyviai koordinuoja savo veiksmus, puldamos Ukrainą.

„Šiaurės Korėjos tiesioginis įsitraukimas į Rusijos karinius veiksmus parodo, jog blogio ašis – Rusija, Iranas, Šiaurės Korėja efektyviai koordinuoja savo veiksmus, puldamos Ukrainą ir, žinoma, Vakarų valstybių neryžtingumas, abejonės, raudonos linijos (...), kurios yra anksčiau ar vėliau peržengiamos, tačiau su labai dideliu laiko ir gyvybių praradimu“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Seulo žvalgybos agentūra praėjusią savaitę pareiškė, kad Šiaurės Korėja nusprendė siųsti „didelio masto“ karines pajėgas paremti rusų kare Ukrainoje. 1,5 tūkst. specialiųjų pajėgų karių jau yra rytinėje Rusijos dalyje ir dalyvauja mokymuose.

„Prieš Ukrainą kariauja trys valstybės“

Tuo metu Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyryla Budanovas vietos žiniasklaidai teigė, kad šiuo metu čia treniruojasi apie 11 tūkst. Šiaurės Korėjos pėstininkų. Jis prognozavo, kad iki lapkričio jie bus pasirengę įsitraukti į kovas.

„Manau, kad mes visi turime suprasti, kad šiuo metu prieš Ukrainą kariauja trys valstybės, kurios turi branduolinį potencialą. Mes labai prašome savo parterių ir, manau, kad tai yra pagrindiniai sprendimai, kurių mums reikia, tai yra laiku suteikti pakankamą kiekį ginkluotės, tam, kad mes galėtume kovoti prieš Rusiją“, – sakė Aukščiausiosios Rados vadovas Ruslanas Stefančiukas.

Kalbėdamas apie tris prieš Ukrainą kariaujančias valstybes, politikas omenyje turėjo Rusiją, Šiaurės Korėją bei Iraną.

Anot jo, šiuo metu reikia ryžtingų politinių sprendimų, leisiančių pasiekti pergalę. Vieną  tokių, jis įvardino Ukrainos pakvietimą į NATO.

„Manau, kad Rusija faktišku Šiaurės Korėjos įtraukimų į karą rodo signalą, kad Rusija nebijo eskalacijos, neturi raudonų linijų, todėl, manau, kad mes neturime teisės pralaimėti“, – kalbėjo Ukrainos parlamento pirmininkas.

Maskva ir Pchenjanas yra sąjungininkai nuo pat Šiaurės Korėjos įkūrimo po Antrojo pasaulinio karo, o 2022 metais Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą jie dar labiau suartėjo.

„Turime didelių planų Lietuvos pirmininkavimui ES“

Paklaustas apie artėjantį Lenkijos pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai, R. Stefančiukas pabrėžė besitikintis dėmesio Ukrainos narystei Bendrijoje.

„Kalbant apie Lenkijos pirmininkavimą, esu įsitikinęs, kad tai dar labiau aktyvuos Ukrainos kelią į ES. Mes dirbsime visomis pastangomis. Turiu pasakyti, kad turime didelių vilčių 2027-iesiems ir su kolegomis iš Lietuvos tiems metams, tam periodui turime didelių planų“ – sakė jis.

Lietuva Tarybai pirmininkaus 2027 metais.

Šiuo metu ES pirmininkauja Vengrija. Budapeštas blokuoja europinę paramą Kyjivui ir atsisako prisidėti prie Vakarų pastangų apginkluoti Ukrainą jos kovai su Maskvos pajėgomis.

„Lietuva jau prieš kurį laiką žvelgdama į pirmininkavimo grafiką matė atsiveriant svarbų galimybių langą, kuomet pirmininkauja Lenkija, o netrukus pirmininkaus ir Lietuva. Suprantama, kad labai norėtųsi, jog mūsų pirmininkavimo metu arba iškart po to būtų atvertas kelias Ukrainai būti pilnaverte ES nare“ – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Prioritetas – narystė NATO

Parlamente apsilankiusi Ukrainos delegacija pristatė Volodymyro Zelenskio siūlomą Pergalės planą. Pasak R. Stefančiuko, Seimas tapo pirmuoju parlamentu, kur tai buvo padaryta.

Penkių punktų vadinamajame Pergalės plane – kvietimas Kyjivui prisijungti prie NATO, gynybos aspektas, atgrasymas nuo Rusijos agresijos, ekonomikos augimas ir bendradarbiavimas bei saugumo architektūra po karo.

Seimo vadovė pabrėžė, jog pakvietimas Ukrainai tapti NATO nare šiuo metu – absoliutus prioritetas.

„Pasirašytas bendras pranešimas, kuriame yra visa eilė svarbių punktų. Tarp jų paminėčiau, kad mes išreiškėme palaikymą Zelenskio Pergalės planui, labai svarbu, kad ne tik mūsų parlamentas, bet ir mūsų sąjungininkų parlamentai palaikytų šias iniciatyvas ir, manau, kad Lietuva gali bei turi išlikti ledlaužiu telkiant tarptautinį palaikymą, koalicijas“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Tai akcentavo ir su Aukščiausiosios Rados pirmininku susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda. Jis teigė, kad šis planas apima Ukrainos pergalei būtinus elementus – pakvietimą į NATO, teisę gintis už Ukrainos sienų, karinės paramos didinimą.

„Prezidento V. Zelenskio pristatytas Ukrainos pergalės planas yra Vakarų nepadaryti namų darbai. Turime nustoti dvejoti ir skubiai imti būtinų Ukrainos pergalei veiksmų. Vienintelis ilgalaikės taikos garantas yra Ukrainos narystė NATO. Tik Ukrainos narystė NATO yra tikra saugumo garantija“, – Prezidentūros išplatintame pranešime cituojamas šalies vadovas.

Šalies vadovas akcentavo, kad Ukrainos teisė gintis neturi baigtis ties Ukrainos sienomis. Pasak G. Nausėdos, apribojimų Ukrainai taikytis į Rusijos karinius oro uostus, amunicijos sandėlius ir logistikos linijas panaikinimas padėtų greičiau pasiekti Ukrainos pergalę ir sustabdyti Rusijos pradėtą karą.

Lietuvos ir Ukrainos parlamentų asamblėjos priimtame pranešime, be kita ko, akcentuojama svarba visapusiškai įgyvendinti Ukrainos ir Lietuvos bendradarbiavimo saugumo srityje susitarimą ir Lietuvos įsipareigojimą skirti 0,25 proc. savo bendrojo vidaus produkto Ukrainos gynybai.

Asamblėja pasisakė už įšaldyto Rusijos turto panaudojimą Ukrainos atstatymui, tolesnę finansinę ir humanitarinę pagalbą ir Rusijos patraukimą atsakomybėn už karo nusikaltimus.

R. Stefančiukas Vilniuje taip pat susitiko ir su premjere Ingrida Šimonyte.