Įstatymo projekto autorių nuomone, Lietuvoje būtina turėti vieną teisės aktą, apimantį visą vyresnio amžiaus žmonių politiką. Rengiant dokumentą parlamentarai rėmėsi, jų vertinimu,  sėkmingai veikiančiu Jaunimo politikos pagrindų įstatymu.

Įregistruotu įstatymo projektu siekiama pradėti formuoti vyresnio amžiaus žmonių politiką, diegti visuomenėje supratimą, kad vyresnio amžiaus žmonės, įgyvendindami savo poreikius, negali ir toliau būti „prašytojais“ ar „remiamaisiais“. 

Dokumento projekte kalbama ir apie būtinybę keisti  visuomenės vertybines nuostatas, apie pozityvių santykių kultūrą, orientuotą į vyresnio amžiaus žmones, puoselėjant teigiamą jų įvaizdį visuomenėje.

Vyresnio amžiaus žmogus, pagal pasiūlytą projektą, asmuo nuo 60 metų (įskaitytinai). Parlamentarai deklaruoja siekį sudaryti sąlygas oriam, aktyviam ir sveikam senėjimui, užtikrinti galimybes senjorams dalyvauti ekonominiame, kultūriniame gyvenime, stiprinti socialinę įtrauktį, skatinti jų dalyvavimą su jais susijusių sprendimų priėmime.

Įstatymu planuojama įpareigoti valstybės ir savivaldybių institucijas skatinti vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimą visuomenės, bendruomenės gyvenime, pagalbos sau iniciatyvose.  Taip pat žadama stiprinti kartų solidarumą, remti savanorišką veiklą, siekiant išvengti vyresnio amžiaus žmonių vienišumo ir izoliacijos.

Vyresnio amžiaus žmonių politiką siūloma orientuoti aštuoniomis kryptimis. Tai švietimas ir mokymasis, sveikatos apsauga, socialinė apsauga, užimtumas, būsto ir aplinkos pritaikymas, kultūra, transportas, asmens saugumas.

Jei Seimas pritartų, valstybės ir savivaldybių institucijos turės imtis veiksmų, „siekiant užtikrinti vyresnio amžiaus žmonėms stabilias pajamas, būtinas svarbiausiems jų poreikiams patenkinti ir leidžiančias gyventi visaverti gyvenimą, nežeminančias jų orumo“. Taip pat  reikės plėtoti socialinių paslaugų infrastruktūrą, užtikrinti jų kokybę ir prieinamumą.

Vyresnio amžiaus žmonių politiką turės įgyvendinti Seimas, Vyriausybė, ministerijos, savivaldybės. Prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiktų visuomeninė patariamoji institucija – Vyresnio amžiaus žmonių reikalų taryba. Ją siūloma sudaryti iš valstybės institucijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos, vyresnio amžiaus žmonių ir su jais dirbančių organizacijų deleguotų atstovų.

Šios tarybos sudarymo tvarką nustatytų ir sudėtį tvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Taip pat siūloma sudaryti savivaldybėse vyresnio amžiaus žmonių reikalų tarybas, kurios  teiktų pasiūlymus dėl vyresnio amžiaus žmonių politikos įgyvendinimo,  finansavimo prioritetų. Jei Seimas pritartų, savivaldybių administracijose būtų steigiama ir vyresnio amžiaus žmonių reikalų koordinatoriaus pareigybė. Šį darbą dirbtų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.

Siūloma, kad Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymas įsigaliotų 2025 m. sausio 1 d.

Jį rengė darbo grupėje dirbę Seimo nariai S. Lengvinienė, Edmundas Pupinis, Andrius Navickas, Kęstutis Vilkauskas, Tomas Tomilinas, Vilija Targamadzė, Eugenijus Jovaiša, Arūnas Valinskas.

ELTA primena, kad  birželio 24 d. parlamentarai atmetė socialdemokrato Kęstučio Vilkausko pasiūlymą sudaryti Seime nuolat veikiančią Vyresnio amžiaus žmonių reikalų komisiją. Pasak jo, vyresnio amžiaus žmonės susiduria su įvairiomis problemomis, tokiomis kaip socialinė atskirtis, diskriminacija, skurdas, prasta sveikata ir paslaugų trūkumas.

Projektui oponavę Seimo nariai tvirtino, kad senjorų problemas sprendžia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 metais 65-erių ir vyresnio amžiaus asmenų Lietuvoje buvo virš 600 tūkst.