Seimas antradienį atmetė internetinio balsavimo idėją – neužteko balsų priimti nagrinėti projektą, kuris būtų įtvirtinęs elektroninio balsavimo principus.

Už Teisingumo ministerijos pateiktą projektą balavo 43 Seimo nariai, prieš buvo 10, susilaikė 35 parlamentarai. Už internetinio balsavimo galimybę pasisakė didesnė dalis socialdemokratų ir „darbiečių“ bei liberalai, prieš buvo ir susilaikė konservatoriai, „tvarkiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos nariai. Projektas grąžintas tobulinti.

Projektas būtų sudaręs teorines sąlygas balsuoti internetu, o ne iš karto įteisinęs patį balsavimą – nustatęs pagrindinius balsavimo internetu principus, rinkėjo balso prioriteto, balso patikrinimo ir anuliavimo taisykles, rinkėjo tapatybės nustatymo aspektus, informacinės sistemos steigimo pagrindus, saugumo reikalavimus.

Projektą ministerija parengė Vyriausybės pavedimu po to, kai Seimas kelis kartus atmetė internetinį balsavimą įteisinančius projektus. Ministerija tvirtino, kad priėmus įstatymo projektą bus sudarytos sąlygos išbandyti balsavimo internetu  sistemą prieš pradedant ją naudoti įvairiuose balsavimuose per rinkimus ir referendumus.

Įstatymo projektas numatė, kad vykstant balsavimui, rinkėjas internetu gali balsuoti kelis kartus, tačiau būtų įskaitomas tik vėliausiai gautas rinkėjo balsas. Tokiu būdu sudarius rinkėjui galimybę pakeisti savo balsą, Teisingumo ministerija tikėjosi panaikinti prielaidas papirkti balsuojančius internetu rinkėjus.

Teisingumo ministras socialdemokratas Juozas Bernatonis pristatydamas projektą sakė, kad įteisinus internetinį balsavimą padidės rinkėjų aktyvumas. „Rinkėjų aktyvumas Lietuvoje – vienas mažiausių visoje Europos Sąjungoje. 2014 metų gegužės 11 dieną ir 2015 metų kovo 1 dieną prezidento ir savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavo tik apie 47 proc. rinkėjų, kai kitose ES šalyse aktyvumas siekia 67 procentus. Viena iš svarbių mažėjančio aktyvumo priežasčių - Lietuvos piliečių emigracija. 2014 metų duomenimis, virš 600 tūkst. Lietuvos pilietybę turinčių asmenų gyvena užsienyje, ir iš jų tik 11-14 tūkst. balsuoja rinkimų metu“, – sakė J.Bernatonis.

Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas socialdemokratas Mindaugas Bastys pabrėžė, kad internetinio balsavimo įteisinimas įrašytas Vyriausybės programoje. „Didžioji visuomenės dalis pasisako už internetinį balsavimą, tai sudaro galimybę platesnei visuomenės daliai dalyvauti visuomenės valdyme per rinkimų teisę, tai sudaro sąlygas užtikrinti, kad būtų mažiau perkama balsų, mažiau klastojama, kai jie skaičiuojami. Tai šiuolaikiška, modernu ir kitų valstybių pavyzdys rodo, kad internetinio balsavimo praktika gali puikiausiai veikti“, – sakė M.Bastys.

Prieš pasisakęs konservatorius Mantas Adomėnas sakė, kad internetinis balsavimas ne užkirs kelią prekybai balsais, kaip teigia iniciatoriai, o priešingai – sudarys tam palankias sąlygas.

„Nepasiduokime paviršutiniškiems šūkiams – šiuolaikiška, modernu. Kažkodėl šiuolaikiniame moderniame pasaulyje yra vienintelė Estija, kuri (su internetiniu balsavimu) pasidarė sėkmingus viešuosius ryšius, ir jokios kitos valstybės net nėra priartėję „prie elektroninio balsavimo). Sakoma, atsidaro galimybė. Taip, viena galimybė atidaroma – atidaroma galimybė prekiauti balsais ir likti nebaudžiamam. Kitaip sakant, parduodu savo balsą vieną kartą, parduodu antrą kartą. Konstitucija reikalauja, kad būtų balsuojama aplinkoje, kur negali būti daroma įtaka, kur negalima papirkinėti. Kai balsavimo kabina persikelia į kiekvienus namus, kiekvieną įmonę, tas reikalavimas dingsta“, – kalbėjo M.Adomėnas.

Parlamentas pavasario sesijoje grąžino iniciatoriams tobulinti su internetiniu balsavimu susijusius įstatymų projektus. Dauguma prieš internetinį balsavimą pasisakančių parlamentarų kelia abejones, ar bus užtikrintas balsavimo sistemos saugumas, garantuojami skaidrūs rinkimų rezultatai.

Gegužę vykdytos Lietuvos gyventojų apklausos duomenys rodo, kad 56 proc. Lietuvos gyventojų yra už balsavimo internetu  įteisinimą kaip papildomą galimybę dalyvauti rinkimuose.