- Augustė Lyberytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina nesuprantanti dalies politikų argumentų, kodėl siekiant įgyvendinti naują europinės migracijos solidarumo politiką Lietuvai geriau kasmet mokėti maždaug 3 mln. eurų įnašą nei priimti numatytą 158 užsieniečių kvotą.
„Manyčiau, tas solidarumo principą veikia į abi puses. Kalbant apie šią konkrečią situaciją, turint galvoje, kad į Lietuvą atvažiavo dešimtys tūkstančių žmonių – karo pabėgėliai iš Ukrainos, demokratiniai pabėgėliai iš Baltarusijos – manau, kad 150 žmonių, priimtų pagal solidarumo susitarimą, tikrai iš esmės Lietuvos neapsunkintų. Man net neaišku, kodėl kyla klausimai – ar dėl to, kad jų veido spalva kitokia? Ši dalis taip pat labai neskaniai skamba“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Bet pajėgumų šalies mastu tai niekaip ypatingai neapsunkintų. Ir čia būtent akcentuočiau solidarumą, kurio Lietuva tikisi savo atžvilgiu ir turi pagrindo tikėtis. Mes nuolat kalbame apie tai, kad norime solidarumo su Ukraina, ir raginame savo Europos Sąjungos kaimynus ir tolimesnius kaimynus nuolat tą daryti. Bet tai reiškia, kad ir patys turime būti solidarūs“, – ragino ji.
Aš esu prieš nereikalingų baimių auginimą.
Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda žurnalistams teigė manąs, jog Lietuva turėtų rinktis finansinį solidarumą ir taip prisidėti prie europinės migracijos politikos įgyvendinimo. Šalies vadovas pastebėjo, jog pastaraisiais metais Lietuvoje išaugo užsieniečių skaičius, todėl maždaug 3 mln. eurų siekiantis kasmetinis įnašas į paramos fondą, jo akimis, būtų priimtinesnis sprendimas.
Visgi, savo ruožtu V. Čmilytė-Nielsen priminė, jog Lietuva pagrįstai tikėjosi kitų Europos Sąjungos (ES) solidarumo, kai patyrė hibridinę ataką ir neteisėtai valstybės sieną kertančių migrantų antplūdį iš Baltarusijos. Todėl, tęsė ji, šiuo atveju solidarumą turi rodyti pati Lietuva.
„Aš esu prieš nereikalingų baimių auginimą. Šioje vietoje manau, kad priėmus nedidelį, labai konkretų skaičių (užsieniečių – ELTA) ir rodant, kad esame pasirengę priimti nedidelį skaičių žmonių, mes tikrai tęsiame tą gerą bendradarbiavimą su Europos Sąjungos šalimis, kuris yra ir mūsų saugios ateities pagrindas“, – apibendrino ji.
ELTA primena, kad Europos Parlamentas (EP) praėjusią savaitę patvirtino griežtesnes migracijos ir prieglobsčio Europos Sąjungoje (ES) taisykles. Teisės akto pagrindas – privaloma solidarumo sistema, pagal kurią visos ES valstybės narės turi prisiimti tam tikrą atsakomybę už prieglobsčio prašymų svarstymą. Jei ES valstybė narė nenori priimti prieglobsčio prašytojų, ji privalo suteikti alternatyvią pagalbą, pavyzdžiui, mokėti finansinius įnašus į paramos fondą.
Šiam sutarimui įsigaliojus, Lietuvai per metus reikėtų priimti 158 atvykėlius, arba kasmet mokėti apie 3 mln. eurų.
Reforma apima greitesnį nelegalių atvykėlių patikrinimą, sulaikymo centrų kūrimą pasienyje, paspartintą prieglobsčio prašytojų, kurių prašymai buvo atmesti, deportavimą ir solidarumo mechanizmą, skirtą sumažinti spaudimą didžiulių migrantų srautų sulaukiančioms pietinėms šalims.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
D. Kuleba apie G. Landsbergio tinkamumą eurokomisaro postui: jis – principų žmogus7
Tęsiantis eurokomisarų postų dalyboms, Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba leidžia suprasti, jog Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis būtų tinkamas atstovas darbui Briuselyje, atliepiantis ne tik Bendrijos, bet ir Kyjivo i...
-
G. Landsbergio darbotvarkėje – neskelbtas susitikimas su E. Gentvilu3
Pastaruoju metu kritikos konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui negailėjęs Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas antradienį susitiko su užsienio reikalų ministru. Visgi, abu politikai tikina aptarę bendras aktualija...
-
L. Kasčiūnas: Lietuva ketina įsigyti vikšrinių kovos mašinų4
Lietuva antruoju pėstininkų kovos mašinų įsigijimų etapu pirks vikšrinių kovos mašinų. ...
-
Dėl naujų poligonų steigimo L. Kasčiūnas kalbės su medžiotojais: stebisi jų reakcija4
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigia dėl naujų nedidelių poligonų steigimo Tauragės ir Šilalės rajonuose kalbėsiąs su vietos medžiotojais, bet neslėpė nusivylimo jų priešiška reakcija. ...
-
EŽTT nagrinėja LLRA-KŠS lyderio W. Tomaszewskio skundą dėl A. Valinsko pareiškimų10
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nagrinėja Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) vadovo, europarlamentaro Waldemaro Tomaszewskio skundą dėl TV laidų vedėjo Arūno Valinsko parei&sc...
-
I. Segalovičienė: prezidentas tikisi, kad negalios reformos neištiks švietimo pertvarkos likimas4
Viešojoje erdvėje pasigirstant kritikai negalios reformai, prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė tikisi, kad jos neištiks švietimo reformos lemtis. Anot jos, šalies vadovas su socialinės apsaugos ir darbo ministru...
-
Prezidento patarėja: visuomenės pastabos A. Dulkiui yra akivaizdžiai matomos15
Visuomenės pastabos sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui yra akivaizdžiai matomos, sako prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė. ...
-
Darbo partijos taryba renkasi į posėdį: apie politinės jėgos ateitį diskutuos ir V. Uspaskich12
Antradienį Raseiniuose renkasi Darbo partijos taryba, „darbiečiai“ pradės kandidatų į Seimą ir į partijos pirmininko postą kėlimo procedūrą. ...
-
Premjerė Alytuje apžiūrės kareivines, ministrai domėsis energetikos objektų saugumu6
Premjerė Ingrida Šimonytė su keliais ministrais antradienį lankysis Alytuje, ji apžiūrės karinę infrastruktūrą, pristatys gynybos biudžeto projekciją, kariuomenės modernizavimą, ministrai domėsis energetikos objektų saugumu. ...
-
A. Mazuronis pasitraukė iš Darbo partijos: nežino, ar dalyvaus rudenį vyksiančiuose rinkimuose7
Buvęs Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis penktadienį oficialiai pasitraukė iš politinės jėgos gretų. ...