„Nuo naujų metų, (...) pagal Valstybės saugumo departamento rekomendacijas kai kuriose šalyse planuojame naikinti išorės paslaugų teikėjo centrus“, – pirmadienį Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) surengtoje spaudos konferencijoje teigė A. Bilotaitė, konkrečiai nenurodydama, kuriose šalyse biurai bus uždaryti.

„Taip pat rengsime Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas, kitus teisės aktus, griežtindami reikalavimus įmonėms, kurios kviečiasi užsieniečius ir tuo pačiu stiprinsime užsieniečių darbdavių veiklos kontrolę, (...) griežtinsime užsieniečių įdarbinimo sąlygas, siūlysime leisti dirbti tik leidimą turintiems užsieniečiams ir stiprinsime užsieniečių buvimo ir gyvenimo kontrolę Lietuvoje“, – įstatymines iniciatyvas įvardijo ji.

Pasak ministrės, taip pat ketinama apmokestinti ir tarpininkavimo raštus toms įmonėms, kurios kviečia užsieniečius atvykti į Lietuvą dirbti.

A. Bilotaitė pažymėjo, kad pastaruoju metu stebimi atvejai, kai ne tik į šalį atvykstantys užsieniečiai, bet ir darbo jėgą atsivežantys verslai piktnaudžiauja įstatymine sistema. Todėl, tęsė ji, svarbu, kad į procesus įsijungtų ir kitos institucijos – Valstybės saugumo departamentas (VSD) vertintų galimas grėsmes, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) analizuotų integracinius procesus, o Užsienio reikalų ministerija (URM) nurodytų, su kuriomis užsienio valstybėmis reikėtų bendradarbiauti, o su kuriomis – ne.

„Stebima, kad kuriasi daug naujų įmonių, kurios ne įdarbina, bet, sakyčiau, pernuomoja užsieniečius kitoms įmonėms. (...) Turint tokią situaciją, labai svarbu ne tik įvardinti situaciją, bet ir pateikti konkrečius siūlymus“, – kalbėjo ministrė.

Būtina nauja, laikmečio grėsmes atitinkanti, adaptuota migracijos politikos strategija.

Be to, politikė pažymėjo, kad nauji geopolitiniai iššūkiai ragina persvarstyti šalies migracijos politikos strategiją.

„Būtina nauja, laikmečio grėsmes atitinkanti, adaptuota migracijos politikos strategija. Imuosi iniciatyvos, kad atsirastų tarpinstitucinė darbo grupė, kuri tokią migracijos politikos strategiją parengtų“, – teigė ji.

L. Kasčiūnas ir P. Saudargas siūlo riboti išorės paslaugų teikėjų steigimą, numatyti aiškesnę tvarką užsieniečius įdarbinantiems verslams

Griežtesnes taisykles numatančius įstatymo projektus, suderintus su VRM, Seime ketina registruoti konservatoriai L. Kasčiūnas ir P. Saudargas. Pasak parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko, migracija negali remtis „atvirų durų“ politika, todėl svarbu į nerimą keliančias tendencijas reaguoti laiku.

„Atvirų durų politika neturi virsti procesu, kuris tampa negrįžtamas – kalbu apie kai kuria Vakarų sąjungininkes ir dabartines vidines situacijas“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

„Jeigu pasiduotume tik verslo logikai ir įsivaizduotume, kad atsiveši čia pigios darbo jėgos, kad ir kvalifikuotos darbo jėgos, ir taip palaikysime ekonomiką – (toks požiūris – ELTA) yra vienpusis ir rizikingas“, – pabrėžė jis.

Todėl kartu su partijos kolega parlamentaras ketina registruoti Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas. Vienas iš projekto punktų – prievolė prieš steigiant išorės paslaugų teikėjo biurą konsultuotis su VSD, pasieniečiais bei policija.

„Mes įvedam konsultacinį mechanizmą su visomis esminėmis institucijomis“, – aiškino L. Kasčiūnas.

Po penkerių metų norint prasitęsti laikino gyventojo statusą, turės laikyti valstybinės kalbos egzaminą.

Taip pat siūloma, kad užsieniečiams, pragyvenusiems Lietuvoje bent 5 metus, reikėtų įvesti privalomą valstybinės kalbos egzaminą – nepaisant to, ar norima įgyti nuolatinį, ar prasitęsti laikiną leidimą gyventi šalyje.

„Po penkerių metų norint prasitęsti laikino gyventojo statusą, turės laikyti valstybinės kalbos egzaminą“, – dėstė jis.

Tuo metu P. Saudargas pristatė ribojimus, susijusius su verslo veikla. Pasak parlamentaro, siekiant išvengti piktnaudžiavimo sistema, teisės aktų pakeitimai numatytų, kad užsieniečiai darbovietėje, dėl kurios ir gavo leidimą gyventi šalyje, turėtų išdirbti bent pusmetį.

„Jeigu jau atvykai į vieną įmonę dirbti, tai turi 6 mėnesius ten ir dirbti, negali kaitalioti (darbo vietos – ELTA). Antras aspektas susijęs su atostogomis – yra piktnaudžiaujama neapmokamomis atostogomis, (...) ir tas užsienietis išvyksta dirbti į dar kitą šalį“, – atvejus pristatė P. Saudargas.

Be to, įmonėms būtų nustatomi ir kokybės kriterijai.

„Įmonės galėtų užsiimti šia (užsieniečių įdarbinimo – ELTA) veikla, jeigu turi 12 mėnesių patirtį šioje srityje ir ne mažiau 50 proc. pajamų gauna būtent iš laikino įdarbinimo“, – pasakojo konservatorius.

ELTA primena, kad nuo praėjusių metų rugpjūčio 1 d. įsigaliojo užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos, palengvinusios trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo procedūras.

Pagal naująją tvarką užsienietį pakvietusiam verslui užtenka informuoti Užimtumo tarnybą tik apie darbuotojo kvalifikaciją arba darbo patirtį. Taip pat aukštos kvalifikacijos kandidatams nebereikia atlikti darbo rinkos testo.

Nuo metų pradžios sutrumpintas ir leidimų laikinai gyventi išdavimo nekvalifikuotiems darbuotojams terminas (nuo 4 iki 3 mėnesių), aukštos kvalifikacijos darbuotojams – iki mėnesio. Be to, leidimą gyventi tokie užsieniečiai gali gauti dar būdamas užsienyje – dokumentus tvarkant per išorės paslaugų teikėją.

Migracijos departamento duomenimis, tokius prašymus galima pateikti 34 skirtingose užsienio valstybėse, kuriose veikia tokias paslaugas teikiantys „VFS Global“ biurai.

Taip pat liepos mėnesio nebeliko dėl darbo išduodamų nacionalinių vizų, paprasčiau likti Lietuvoje gali ir čia studijavę užsieniečiai, jiems naikinamas darbo laiko apribojimas.

Vasaros pabaigoje viešojoje erdvėje kilo diskusijos dėl ketinimų atidaryti išorės paslaugų teikėjo biurą Nigerijoje. Dalis parlamentarų ėmė nerimauti dėl galimų saugumo rizikų – atidarius biurą į Lietuvą būtų kviečiami darbuotojai iš šalies, į kurią URM rekomenduoja nevykti. Visgi, atsižvelgus į suinteresuotų institucijų poreikius, finansines ir technines galimybes, vėliau pranešta, kad Nigerijoje biuras nebus atidarinėjamas.