Sausio 1-osios duomenimis, leidimą gyventi Lietuvoje turėjo 774 Filipinų piliečiai, prieš metus jų šalyje buvo 487, 2023-aisiais – 244.

Kaip BNS nurodė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė, laipsniškas migrantų iš šios šalies augimas siejamas su Lietuvos vykdoma demografijos politika.

„Buvęs Seimas priėmė rezoliuciją dėl Lietuvos demografijos ir imigracijos politikos, kur įtvirtino principą, kad mūsų migracijos srautai turėtų būti diversifikuoti ir kad būtų siekiama pritraukti daugiau užsieniečių iš kultūriškai artimesnių Lietuvai kraštų, – sakė departamento vadovė. – Būtent Filipinai buvo identifikuoti kaip vienas iš tokių kultūriškai artimesnių Lietuvai kraštų, būtent Filipinuose daug yra krikščionių.“

Antroji priežastis, kodėl vis daugiau darbo jėgos ieškoma Filipinuose – patikimi migracijos procesai.

„Darbo jėgos atsivežimas iš Filipinų yra aiškiai, griežtai reglamentuotas, bet jis užtikrina, kad atsivežti darbuotojai bus pakankamai kvalifikuoti ir kad darbdaviai neliks apgauti, kaip įvyksta su kitomis šalimis“, – teigė E. Gudzinskaitė.

„Aš manau, kad šiais metais mes matysime dar didesnį augimą iš šitos šalies ir būtent Filipinai turėtų pakeisti Indijos, Pakistano, Bangladešo piliečius“, – pridūrė ji.

Šiais metais mes matysime dar didesnį augimą iš šitos šalies ir būtent Filipinai turėtų pakeisti Indijos, Pakistano, Bangladešo piliečius.

Sausio pradžioje Lietuvoje buvo 2,1 tūkst. Pakistano, 7,2 tūkst. Indijos ir 1 tūkst. Bangladešo piliečių.

Palyginimui, praeitų metų pradžioje jų atitinkamai buvo 926, 4,6 tūkst. ir 379.

Anot E. Gudzinskaitės, šios trys šalys laikomos emigracijos valstybėmis, iš kurių piliečiai aktyviai siekia išvykti.

Į Lietuvą didžioji dalis atvyksta dirbti ir studijuoti.

„(Pakistanas – BNS) pasidalina beveik per pusę, tai yra šiek tiek virš tūkstančio čia atvyko dirbti, nes nemažai jų atvyksta dirbti tolimųjų reisų vairuotojais. (...) Kita beveik pusė, didžioji dalis yra atvykę studijuoti į mūsų aukštąsias mokyklas“, – teigė ji.

„Aš manau, kad studentų ateityje daugės, o darbo pagrindu atvykstančių turėtų išlikti tiek pat arba sumažėti“, – kalbėjo departamento direktorė.

Panašios tendencijos vyrauja ir tarp leidimą gyventi turinčių Bangladešo piliečių – daugiau nei pusė jų atvykę darbo pagrindu, likusieji – studijuoti.

Atvykusiųjų pasiskirstymo proporcija kiek kitokia tarp piliečių iš Indijos: beveik 5 tūkst. atvykę darbo pagrindu, maždaug 1,6 tūkst. į aukštąsias mokyklas, apie 350 – dirbti kvalifikuotą darbą, per kelis šimtus atvyko kaip šeimos nariai.

„Indiją galima išskirti, kad apie 350 asmenų taip pat yra atvykę dirbti profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, dažniausiai kaip informacinių technologijų (IT) specialistai“, – pabrėžė E. Gudzinskaitė.

Iš viso Lietuvoje sausio 1-ąją leidimą laikinai gyventi kaip aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojai turėjo 5,8 tūkst. užsieniečiai.

Migracijos departamento duomenimis, per metus sumažėjo šalyje sumažėjo gyventojų iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos.

„Jos išlieka top valstybėm, bet jų piliečių pas mus per metus sumažėjo. Ir aišku daugiausiai mažėjo Baltarusijos piliečių“, – situaciją aiškino E. Gudzinskaitė.

Praeitų metų sausį leidimus gyventi Lietuvoje turėjo per 86 tūkst. ukrainiečių, šį – per 77 tūkst., Baltarusijos piliečių skaičius sumažėjo nuo 62 tūkst. iki 57 tūkst., Rusijos – nuo 15 tūkst. iki 14 tūkstančių.

„Turint omenyje, kad Rusijos piliečių daugiau nei pusė yra nuolatiniai gyventojai, kurie čia gyvena nuo nepriklausomybės pradžios, tai tų laikinų yra šiek tiek virš 6 tūkst. migrantų. Tai reiškia, kad dėl taikomų ribojimo priemonių, Rusijos piliečiai praktiškai negali atvykti į Lietuvą apsigyventi“, – teigė Migracijos departamento direktorė.