- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Lietuvos santykių su Vokietija strateginėms gairėms.
Jas parengtos Lietuvai siekiant stiprinti partnerystę su šia šalimi.
„Sėkmingas gairių įgyvendinimas reikš daugiau Vokietijos Lietuvoje ir daugiau Lietuvos Vokietijoje“, – rašoma dokumente.
Strategijoje numatyti ne tik bendri projektai gynybos, ekonomikos srityse, ryšio su Vokietijos žemėmis stiprinimas, bet ir vokiečių kalbos, kultūros ir medijos populiarinimas Lietuvoje.
„Strategijoje akcentuojami du tikslai – pirma, tai nuolatinio Vokietijos karinio buvimo Lietuvoje įtvirtinimas, ir antra – dvišalio politinio, ekonominio, visuomeninio bendradarbiavimo perkėlimas į strateginį, Lietuvai ir Vokietijai papildomas vertes kuriančio bendradarbiavimo lygį“, – trečiadienį per Vyriausybės pasitarimą sakė užsienio reikalų viceministras Simonas Šatūnas.
Panašią strategiją santykiams su Jungtinėmis Valstijomis Vyriausybė patvirtino šių metų gegužę.
Nori keisti požiūrį į ES plėtrą
Gairėse teigiama, kad Lietuvoje dislokuojama Vokietijos brigada reikšmingai prisidės prie dvišalių santykių stiprinimo.
„Šią didžiausią po Šaltojo karo pabaigos Vokietijos užsienio politikos transformaciją, taip pat ir jos simbolį – apsisprendimą dėl brigados dislokavimo Lietuvoje – reikia išnaudoti ir kaip dvišalių santykių kitose srityse katalizatorių. Tai strateginė galimybė Lietuvai“, – rašoma gairėse.
Anot jų, vokiečių brigados dislokavimas kuria naujas galimybes tolesniam bendradarbiavimo saugumo ir gynybos srityje stiprinimui, ypač kalbant apie ginkluotės ir įrangos įsigijimo projektų plėtrą, Vokietijos investicijų į Lietuvos gynybos pramonę skatinimą.
Strategijoje siūloma įtvirtinti praktiką vykdyti reguliarius tarpvyriausybinius susitikimus, skatinti aukščiausių pareigūnų vizitus, ministerijų ir kitų institucijų bendradarbiavimą, taip pat nuolat konsultuotis aktualiausiais užsienio politikos klausimais.
Lietuva sieks, kad Vokietija palankiau žiūrėtų į Europos Sąjungos plėtrą, kad Berlynas skirtų didesnę finansinę ir karinę pagalbą Ukrainai, suteiktų daugiau paramos Ukrainos siekiui įstoti į Bendriją.
Sėkmingas gairių įgyvendinimas reikš daugiau Vokietijos Lietuvoje ir daugiau Lietuvos Vokietijoje.
Strategijoje numatytas glaudesnis bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Vokietijos partijų, ryšių mezgimas Vokietijos parlamente – Bundestage.
Dokumente keliamas tikslas stiprinti ryšį su Vokietijos federacinėmis žemėmis, svarstoma galimybė jose steigti naujų generalinių konsulatų ar ekonominių atstovybių.
Planuose – bankas ir vokiečių kalbos mokymas
Gairėse daug dėmesio skirta ir ekonominių ryšių stiprinimui, norima pritraukti Vokietijos investicijų į Lietuvos gynybos pramonę, gyvybės mokslų technologijas, stiprinti bendradarbiavimą su Vokietijos elektronikos, automobilių pramone.
Numatyta galimybė pritraukti į Lietuvą vokiško kapitalo komercinį banką, investicinių fondų, draudimo įmonių.
Norima gerinti ir susiekimo su Vokietija galimybes, didinti skrydžių į svarbiausius Vokietijos ekonominius centrus skaičių, skatinti reguliariųjų maršrutų ir krovinių srautų formavimąsi kroviniams gabenti bei keleiviams vežti, plėtoti Klaipėdos ir Vokietijos jūrų uostų bendradarbiavimą, pritraukti Vokietijos investicijų Klaipėdos Pietinio uosto infrastruktūros projektui.
Vilnius taip pat mato galimybę intensyviai su Berlynu bendradarbiauti žaliojo vandenilio technologijų vystymo, infrastruktūros plėtros bei galimo eksporto srityse.
„Nuo 2050-ųjų Lietuvai planuojant žaliojo vandenilio gamybos perteklių ir esant veikiančiam Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriui, Vokietija, kurioje prognozuojamas atsinaujinančiosios energijos išteklių trūkumas, gali tapti Lietuvoje gaminamo vandenilio ir išvestinių vandenilio produktų – žaliųjų sintetinių degalų, metanolio, amoniako, sintetinio metano ir kitų – eksporto rinka“, – rašoma dokumente.
Planuose – ir turizmo skatinimas, norima organizuoti rinkodaros kampanijas Vokietijoje, investuoti į turizmo infrastruktūrą Lietuvoje – informacija vokiečių kalba turistinėse vietovėse, gidų vokiečių kalba rengimas, turizmo, ypač sveikatinimo, paslaugų teikimas vokiečių kalba.
Strategijoje iškeltas uždavinys, kad per ateinančius penkerius metus vaikų, besimokančių vokiečių kalbos, skaičius padidėtų ne mažiau kaip iki 30 proc., ministerijų ir institucijų puslapiai būtų išversti į vokiečių kalbą.
Taip pat norima paskatinti vokiškų televizijos ir radijo kanalų transliacijas Lietuvoje.
Dokumente atsigręžiama ir į Vokietijoje gyvenančius išeivius iš Klaipėdos krašto ir Mažosios Lietuvos bei jų palikuonis.
Nuo 2017 metų Vokietija ėmėsi vadovauti Lietuvoje dislokuotam NATO batalionui, o pernai Berlynas įsipareigojo iki 2027 metų Lietuvoje nuolat dislokuoti karių brigadą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas linkęs Lietuvos komunistų partiją paskelbti nusikalstamas veikas vykdžiusia organizacija13
Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė įstatymo projektui, kuriuo siūloma Lietuvos komunistų partiją (LKP) paskelbti organizacija, vykdžiusia nusikalstamas veikas. ...
-
Prezidentūra sako, kad G. Nausėda neturi išankstinių nusistatymų dėl partijų5
Susitikimų su parlamentinių partijų lyderiais ciklą pradėjęs prezidentas Gitanas Nausėda neturi išankstinių nusistatymų, sako Prezidentūra. ...
-
22 „čekiukų“ istorijos dalyviai kandidatuoja į Seimą4
Artėjant Seimo rinkimams „Skaidrinam“ iniciatorius visuomenininkas Andrius Tapinas skelbia, jog parlamentaro mandato siekia 22 „čekiukų“ istorijos dalyviai. Pasak jo, daugiausia su šia istorija susijusių kandidatų turi Lietu...
-
VTEK vadovas – opozicijos akiratyje: prašo paaiškinti, kodėl nepradėjo tyrimo dėl M. Navickienės
Grupė Seimo opozicijos atstovų nutarė išsikviesti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininką Gediminą Sakalauską į parlamento tribūną pasiaiškinti, kokiu pagrindu jo vadovaujama įstaiga nepradėjo tyrimo dėl buvusios ...
-
I. Šimonytė: man labiausiai apmaudu, kad iki šiol nepavyko priimti Partnerystės įstatymo48
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad jai labiausiai apmaudu dėl to, jog Seimui vis dar nepavyko priimti lyčiai neutralios Partnerystės įstatymo. ...
-
Žiniasklaida: inspektoriams patikrinus M. Navickienės šeimos dirbtuves nustatytas pažeidimas23
Rugsėjo viduryje atlikę patikrinimą parlamentarės Monikos Navickienės šeimos dirbtuvėse, Vilniaus miesto savivaldybės inspektoriai nustatė, kad patalpos naudojamos ne pagal paskirtį. Dėl šio pažeidimo Navickams gresia nuobauda, ra&scar...
-
Svarbiausi partijų darbai: dėmesys keliams, gynybai ir „Ignitis“ akcijų išpirkimas1
Tarp svarbiausių darbų artėjančioje kadencijoje partijos įvardija socialinės gerovės kūrimą, dėmesį kelių būklei, gynybai ir planus išpirkti valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis“ akcijas. ...
-
VRK: narystę Komunistų partijoje deklaravo 84 kandidatai į Seimą3
Narystę Komunistų partijoje deklaravo daugiau nei 80 spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose dalyvaujančių kandidatų, ketvirtadienį pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). ...
-
Atskleidė, kurie kandidatai į Seimą pernai gavo daugiausia pajamų3
Didžiausias pajamas tarp kandidatų į Seimą pernai deklaravo Taikos koalicijos sąrašo lyderis Viktoras Uspaskichas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas, ūkininkas Egidijus Gečas bei partijos „Laisvė ir teisingumas...
-
VRK nusprendė agitacija nepripažinti G. Nausėdos kvietimo laukti rinkimų rezultatų4
Vyriausioji rinkimų komisija ketvirtadienį nusprendė nepripažinti perrinkimo siekusio šalies vadovo Gitano Nausėdos kvietimo gegužę laukti prezidento rinkimų rezultatų Prezidentūros kieme agitacija. ...