- Martyna Pikelytė, Augustė Lyberytė/ ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Priėmus naujus europinius sprendimus dėl migrantų politikos, Lietuva dar nėra apsisprendusi, ar kasmet priims numatytą kvotą užsieniečių, ar mokės kelis milijonus eurų paramos fondui, sako vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius. Pasak jo, net ir įsigaliojus teisės aktui, valstybės narės turės dar dvejus metus sprendimo priėmimui.
Kaip buvo skelbta anksčiau, Europos Parlamentas (EP) trečiadienį patvirtino griežtesnes migracijos ir prieglobsčio Europos Sąjungoje (ES) taisykles. Teisės akto pagrindas – privaloma solidarumo sistema, pagal kurią visos ES valstybės narės turi prisiimti tam tikrą atsakomybę už prieglobsčio prašymų svarstymą. Jei ES valstybė narė nenori priimti prieglobsčio prašytojų, ji privalo suteikti alternatyvią pagalbą, pavyzdžiui, mokėti finansinius įnašus į paramos fondą.
Šiam sutarimui įsigaliojus, Lietuvai per metus reikėtų priimti 158 atvykėlius, arba kasmet mokėti apie 3 mln. eurų.
„Įgyvendinimui standartiškai skiriamas 24 mėnesių laikotarpis. Priėmus paktą ir reglamentus ministrų taryboje, paskelbus paktą birželio pabaigoje turėsime 24 mėnesius, per kuriuos ir apsispręsime, kuris variantas yra tinkamesnis Lietuvai“, – pirmadienį LRT radijui teigė A. Abramavičius.
„Reglamentas įsigalios tik po dviejų metų, bet Lietuva galės prisijungti ir anksčiau, jei tokią valią išreikš“, – pabrėžė jis.
ELTA primena, kad reforma apima greitesnį nelegalių atvykėlių patikrinimą, sulaikymo centrų kūrimą pasienyje, paspartintą prieglobsčio prašytojų, kurių prašymai buvo atmesti, deportavimą ir solidarumo mechanizmą, skirtą sumažinti spaudimą didžiulių migrantų srautų sulaukiančioms pietinėms šalims.
Trečiadienį paskelbtas kompromisas numato daugybę esamų taisyklių papildymų ir sugriežtinimų, kad būtų sumažinta nelegali migracija į ES.
Reformos buvo intensyviai derinamos nuo 2015 m., kai į ES atvyko rekordinis migrantų skaičius. Nors šalys, kuriose valdo dešiniųjų vyriausybės, pavyzdžiui, Vengrija, tvirtai pasisakė už taisyklių sugriežtinimą, pagalbos organizacijos ir Europos kairieji reiškė susirūpinimą dėl žmogaus teisių pablogėjimo.
G. Nausėda apie naują ES migracijos politiką: finansinis sprendimo būdas Lietuvai būtų priimtinesnis
Prezidentas Gitanas Nausėda mano, jog Lietuva turėtų prisidėti prie europinės migracijos solidarumo politikos finansiniu būdu. Šalies vadovas pastebi, jog pastaraisiais metais Lietuvoje išaugo užsieniečių skaičius, todėl maždaug 3 mln. eurų siekiantis kasmetinis įnašas į paramos fondą, jo akimis, būtų priimtinesnis sprendimas.
„Aš manyčiau, kad finansinis klausimo sprendimo būdas būtų priimtinesnis“, – pirmadienį lankydamasis Šakiuose žurnalistams sakė G. Nausėda.
Prezidentas pastebėjo, kad pastaraisiais metais Lietuvai kilo nemažai iššūkių, susijusių su migracija. G. Nausėda pasidžiaugė, kad Lietuva tapo prieglobsčiu tūkstančiams nuo karo bėgančių ukrainiečių.
„Aš tai laikau tikrai puikia Lietuvos solidarumo išraiška“, – džiaugėsi jis.
„Tačiau mes taip pat išdavėme nemažai leidimų gyventi Baltarusijos ir Rusijos pilietybę turintiems žmonėms“, – pastebėjo G. Nausėda.
„Migracijos skaičiaus didėjimas tikrai nėra mūsų siekiamybė“, – pridūrė jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prokuratūra: tik prokuroras gali spręsti, ar prezidentas pakenkė tyrimui dėl L. Volkovo7
Prezidentui Gitanui Nausėdai pirmajam pranešus apie įtariamųjų Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolimu sulaikymą, prokuratūra teigia, kad tik tyrimą organizuojantis prokuroras gali nuspręsti, ar šiuo paviešinimu nebuvo ...
-
Pirmą tokį apdovanojimą atsiėmęs Š. Narbuto advokatas: šioje byloje buvo unikalus atvejis5
Lietuvos advokatūra šiais metais pirmą kartą įteikė naująjį bendruomenės simbolį – statulėlę „Gynėjas“, kuris atiteko advokatui Raimundui Lideikai. Šis simbolis buvo sukurtas kartu su garsiu Lietuvos menininku, skulp...
-
„Via Lietuva“ iki 2026-ųjų įrengs 121 km apsauginių tvorų ir naują tiltą gyvūnams1
Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija) iki 2025-ųjų pabaigos prie valstybinės reikšmės kelių įrengs 121 km apsauginių tvorų nuo laukinių gyvūnų. ...
-
A. Stonys paaukojo 150 tūkst. į referendumo dėl pilietybės išsaugojimo skatinimą: kviečia jungtis10
Lietuvos lyderiai, verslo bendruomenė ir visuomenininkai nusitaikė atkurti 4 milijonų Lietuvą. Imasi referendumo dėl pilietybės išsaugojimo kampanijos organizavimo, įkūrė viešąją įstaigą – „4 milijonų Lietuva&rdquo...
-
VRM ketina kurti gyventojų perspėjimo programėlę, nustatys priedangų lygius1
Vidaus reikalų ministerija (VRM) ketina kurti mobiliąją programėlę, kuri būtų integruota į bendrą gyventojų perspėjimo sistemą. ...
-
Po L. Linkevičiaus komentarų apie Kerčės tiltą – Kremliaus atsakas: dabar jie loja, bet vėliau verks82
Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, dabar ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius po komentaro apie Krymo (Kerčės) tiltą susilaukė Maskvos atsako. ...
-
2023 metai – šilčiausi per visą istoriją. Ko galime tikėtis iš 2024-ųjų?1
2023-ieji buvo šilčiausi per visą istoriją. Mokslininkai skelbia, kad klimato kaitos padariniai vien Europai kainavo daugiau nei 13 mlrd. eurų. Meteorologai sako, kad vis ekstremalesnių reiškinių sulauks ir Lietuva. ...
-
Sostinėje sezoną atidarys motociklininkai: bus eismo ribojimų2
Šeštadienį, gegužės 4 d., sostinėje vyks renginiai, kurių metu bus laikinai ribojamas transporto priemonių eismas Senamiestyje ir palei Nerį, Upės g. ...
-
Negalią turinčio Edgaro mama – apie sūnaus atkaklumą ir gražius žodžius iš Lavrinovičių6
„Buvo labai sunkių momentų, kai tiesiog rėžė – noriu susitikti su Dievu ir paklausti, kodėl jis tokį mane sukūrė“ – kadaise ištartus 18-mečio Edgaro žodžius prisimena jo mama Marija Ceiko. Visgi šiandien vaikin...
-
Norintiems Vilniuje judėti tvariau – daugiau kaip 5 tūkst. alternatyvų automobiliui
Pavasarį į sostinės gatves grįžta dviračiai ir paspirtukai – keliauti po miestą šiomis transporto priemonėmis yra daug patogiau ir tvariau nei automobiliu. Edgaras Stankevičius, JUDU (SĮ „Susisiekimo paslaugos“) judumo eksper...