Siūloma keisti, kas yra laikoma labai smarkiu vėju, ilgu lietingu laikotarpiu, nustatyti naują terminą – žiemos reiškinių kompleksas.

Vadovaujantis šiais rodikliais gyventojams siunčiami ir pranešimai apie kylančias grėsmes.

Aplinkos ministerija BNS informavo, kad šie pakeitimai nesusiję su neseniai praūžusia audra, jie inicijuoti gerokai anksčiau.

Pasak jos, šie rodikliai yra svarbūs prognozuojant meteorologinius ir hidrologinius reiškinius, planuojant prevencines ir reagavimo priemones šių reiškinių neigiamam poveikiui visuomenei, aplinkai ir infrastruktūrai mažinti.  

„Turint daugiau poveikio duomenų iš žiemos įvykių, įvertinus pavojingų reiškinių kompleksą, keičiame apie stichinę nelaimę signalizuojančius rodiklius, kad galėtume laiku reaguoti ir teisingai įsivertinti poveikį infrastruktūrai, kelių dangai, gamtos paklotėms“, – pranešime cituojamas aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Galėtume laiku reaguoti ir teisingai įsivertinti poveikį infrastruktūrai, kelių dangai, gamtos paklotėms.

Siūloma nustatyti, kad meteorologinis reiškinys labai smarkus vėjas laikomas stichiniu meteorologiniu reiškiniu, kai maksimalus vėjo greitis, išmatuotas dešimties metrų aukštyje, yra nuo 24 iki 33 metrų per sekundę. Šiuo metu šis intervalas yra nuo 28 iki 33 metrų per sekundę.

„Šis 4 metrų per sekundę sumažinimas toliau nuo pajūrio nutolusiose savivaldybėse labiau atspindi vėjo padaromą žalą įvairiems sektoriams ir vyraujančias dabartinio klimato sąlygas“, – rašome pranešime.

Ši rodiklis nebus taikomas pajūryje įsikūrusiose Klaipėdos miesto rajono, Šilutės ir Kretingos rajonų, Palangos ir Neringos savivaldybėse. Čia labai smarkiu vėju bus laikomas reiškinys, kai maksimalus vėjo greitis yra nuo 28 iki 33 metrų per sekundę.

Taip pat siūloma nustatyti, kad stichinio meteorologinio reiškinio – ilgo lietingo laikotarpio – pabaiga būtų, kai dešimt dienų iš eilės reiškinio rodiklis mažesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį.

Iki šiol šis laikotarpis yra 30 dienų.

Anot ministerijos, šio reiškinio pabaigos laikotarpio sutrumpinimas leis išvengti situacijų, kai dar nesibaigus ar ką tik pasibaigus šiam stichiniam meteorologiniam reiškiniui gali prasidėti kitas – sausra augalų vegetacijos laikotarpiu.

„Tad pats reiškinys toliau bus fiksuojamas, pakeitimas tam įtakos neturės, tiesiog lietui pasibaigus, bus galima greičiau užfiksuoti reiškinio pabaigą“, – teigia ministerija.

Projekte numatytas ir naujas terminas – žiemos reiškinių kompleksas.

Tai – smarkus snygis, kai kritulių kiekis siekia 7 mm ar daugiau, o jų trukmė – ilgiau nei 12 valandų, ir kurio metu ant įvairių paviršių susidaro smarki šlapio sniego apdraba ar smarkus sudėtinis apšalas, o išmatuota vidutinė valandos oro temperatūra svyruoja nuo –3 iki 3 laipsnių.

„Tai – meteorologinės sąlygos, kuomet esant artimai nuliui temperatūrai ir sningant ant  elektros laidų, medžių, pastatų pradeda kibti ir kauptis sniegas. Nuo didelio šlapio sniego kiekio apkrovimo lūžta medžiai ar padaroma kita žala aplinkai“, – rašoma pranešime.