Nauja plokštelė

Aplinkos ministerija (AM) vyriausybei pateikė nutarimo "Dėl vandenų srities plėtros 2017–2023 m. programos" projektą. Programai vykdyti ministerija tikisi iš ES gauti apie 22 mln. eurų, dalis šios sumos bus skirta vandens telkinių vandens kokybei gerinti.

"Pasikeitė ministras, ir naujojo ministro pozicija yra kita. Prieš tai buvo manoma, kad mechaninis valymas turės teigiamos įtakos vandens telkinių vandens kokybei. Šio ministro pozicija kita – yra pakankamai pagrindžiančios informacijos, kad ta priemonė nebuvo efektyvi ir artimiausiu metu neturėtų būti taikoma, kol nebus įsitikinta, ar ji veikia", – "Kauno dienai pareiškė AM Vandenų departamento direktorė Agnė Kniežaitė-Gofmanė, paklausta, kodėl iš ankstesnio projekto, kuris buvo teikiamas tvirtinti Algirdo Butkevičiaus vyriausybei, dingo nuostata dėl ežerų mechaninio valymo šalinant susikaupusį dumblą.

Pašnekovė prisipažino nebepamenanti, kelintas tai nutarimo projektas, tačiau patvirtino, kad ankstesniuose buvo kalbama ir apie dumblo šalinimą mechaniniu būdu.

Pasak jos, ankstesnis nutarimo projektas būtų buvęs priimtas, jei nebūtų kategoriškai prieštaravusi Žemės ūkio ministerija.

"Programoje numatyta, kad pagrindinis taršos šaltinis – žemės ūkis. Žemės ūkio ministerija taip nemano. Programoje pasakyta, kad būtų numatyta tvarka, užtikrinanti optimalų tręšimą tiek mineralinėmis, tiek organinėmis trąšomis. Buvo numatyta, kad būtų auginami tarpiniai pasėliai, galintys sumažinti azoto ir fosforo nutekėjimą į vandens telkinius", – pasakojo A.Kniežaitė-Gofmanė.

Vis dėlto, užsiminus, kad mechaninį dumblo valymą specialistai laiko efektyviausiu būdu, ministerijos atstovai tikino, kad yra ir geresnių.

"Tai nendrių šienavimas, plėšriųjų ir fitoplanktonu mintančių žuvų įveisimas, žuvų išgaudymas", – vardijo aplinkos viceministras, buvęs Aplinkos apsaugos agentūros kelių departamentų vadovas Mindaugas Gudas.

Tiesa, jis patvirtino, kad ministerijoje vėl svarstoma ir apie cheminį ežerų dugno valymą, dumblą surišant aliuminio junginiais.

Pernai dėl tokių planų jau buvo kilęs skandalas.

Kęstutis Navickas. V. Skaraičio / BFL nuotr.

Brangu, bet efektyvu

ES Bendroji vandens politikos direktyva (BVPD) skelbia, kad iki 2027 m. visuose ES vandens telkiniuose turi būti pasiekta gera vandens kokybė.

Per 2007–2013 m. finansavimo laikotarpį vandens telkinių būklei gerinti buvo skirta apie 100 mln. litų, įvairiais būdais pagerinta apie šimto vandens telkinių būklė. Buvo valomi labiausiai užteršti antropogenine tarša upelių ir upių ruožai, užteršti ir nykstantys mažieji ežerai bei didesnių ežerų uždumblėjusios įlankos ir pakrantės, užžėlę tvenkiniai. Pagrindinė vandens telkinių būklės gerinimo priemonė buvo perteklinio dumblo šalinimas mechaniniu būdu. Investicijos buvo paskirstytos maždaug vienodai: trečdalis buvo skirta upių ir upelių užterštiems ruožams valyti, trečdalis – ežerams ir trečdalis – tvenkiniams ir kitiems vandens telkiniams valyti. Vidutiniškai vienam vandens telkiniui teko apie 1 mln. litų.

"Vykdytų projektų patirtis rodo, kad ežerų valymas pašalinant dumblą yra vienintelis efektyvus būdas atgaivinti probleminį ežerą. Visų valytų ežerų būklė labai pagerėjo: padidėjo ežerų gylis, kartu – ir vandens masė, ežerai gali funkcionuoti kaip ežerų sistemos, o ne kaip užpelkėję liūnai. Valytuose ežeruose stebimas žuvų pagausėjimas, jie sulaukia poilsiautojų dėmesio", – pastebi profesorius Leonas Katkevičius, visą gyvenimą skyręs ežerams.

Aleksandro Stulginskio universiteto Vandentvarkos katedros tyrimais nustatyta, kad nors praeityje valyti ežerai ir nėra iki galo sutvarkyti, jų dumblėjimas dabartiniu metu yra gana nedidelis – dumblo kaupimasis išvalytuose ežeruose siekia 2–4 mm per metus.

"Tai reiškia, kad išvalytas ežeras funkcionuos ne mažiau kaip 1 000 metų. Taip teigiama ir Aplinkos apsaugos agentūros užsakymu 2007 m.  ir 2009 m. bendrovės "Senasis ežerėlis" atliktose galimybių studijose. Todėl ežerų valymas pašalinant dumblą naujojoje programoje nenumatytas nepagrįstai", – teigė profesorius.

Viceministras meluoja?

"Dumblo šalinimas mechaniniu būdu – pinigų plovykla. Tik sujaukia ežerus. Druskininkuose Druskonį valė kelis kartus, bet vandens skaidrumas mažas. Koks čia progresas? Kaip padaugėjo vandens? Ar ekologinė būklė pagerėjo, jei jis žydi?" – rėžė AM viceministras.

Druskonio ežeras mechaniškai valytas kelis kartus. Nustatyta, kad šiame ežere, išvalytame prieš 43 metus, vidutiniškai per metus naujo dumblo susikaupia 3,8 mm., Valdakio ežere (Varėnos raj.) per 41 metus – 0,5 mm. Taigi, sakykime, Druskonio ežere iškasto dumblo 3 m sluoksnis vėl gali susikaupti per 790 metų, Valdakio ežere – per 6 000 metų.

"Dumblo šalinimas mechaniniu būdu – pinigų plovykla. Tik sujaukia ežerus. Druskininkuose Druskonį valė kelis kartus, bet vandens skaidrumas mažas. Koks čia progresas? Kaip padaugėjo vandens? Ar ekologinė būklė pagerėjo, jei jis žydi?" – rėžė AM viceministras.

"Perteklinio dumblo šalinimo kaina santykinai didelė, tačiau priemonė yra efektyvi ir ilgalaikė. Tyrimais nustatyta, kad pagilintas išvalytas ežeras iki 4 m gylio gali vėl uždumblėti iki 1–1,5 m gylio tik per 800–1 000 ir daugiau metų", – teigė profesorius L.Katkevičius.

"Kauno dienos" kalbintas Egidijus Bukelskis, Vilniaus universiteto biomedicinos mokslų daktaras, pastebėjo, kad viceministras M.Gudas, kalbėdamas apie Druskonio ežerą, nėra teisus.

"Vandens telkinius reikia tvarkyti kompleksiškai. Vien, sakykime, pašalinus susikaupusį dumblą norimo efekto nebus pasiekta. Antai aplink Druskonio ežerą reikia iškirsti alksnius, kitus medžius ir krūmus, kad nepūtų rudenį į vandenį krintantys lapai. Kita vertus, ežerą juosiančioje žalumoje reikia iškirsti koridorių, kuriuo įsisukę vėjai pašiauštų ežero bangas", – kalbėjo E.Bukelskis.