- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Maisto švaistymas – neišnaudota galimybė pamaitinti alkstančius. Statistika rodo, kad dėl maisto nepritekliaus kenčia kas devintas Lietuvos gyventojas. Tačiau žmonių, išmetančių valgį, vis dar labai daug. Beveik 400 tūkstančių tonų maisto kasmet atsiduria šiukšlinėse, tvirtina LNK.
„Vienas Vilniaus regiono gyventojas į mišrias komunalines vidutiniškai išmeta apie 45 kg maitso atliekų“, – tikino Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro vadovas Tomas Vaitkevičius.
„Maisto švaistymas yra be galo opi problema. Kylant maisto kainoms, sunkėjant ekonominei situacijai, žmonėms pritrūksta maisto“, – sakė „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.
Tyrimai rodo, jog vienam Lietuvos gyventojui per metus tenka virš 140 kg iššvaistyto maisto. Politikai nori per šešerius metus šį skaičių sumažinti perpus. Tiesa, Seimo narių noras įstatymo įpareigoti nebemėtyti nesuvalgyto maisto svarstymo stadijos gali net nepasiekti. Seimo teisininkai tikina, kad siūlomas projektas galimai prieštarauja konstitucijai.
„Mes užregistravome įstatymo pataisą tam, kad visas maistas, kuris tinkamas vartoti ir šiuo metu patenka į utilizaciją, būtų atiduodamas žmonėms, kurie kenčia nepriteklių“, – aiškino Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.
„Maisto bankas“ per metus išgelbėja apie 6 tūkst. tonų maisto. Būtų galima jo išsaugoti ir daugiau. Tačiau dalis ūkininkų, prekybininkų bei maitinimo įstaigų vis dar utilizuoja nesunaudotus produktus.
Ūkininkai bijo atiduoti labdarai produktus, nes galvoja, kad tai sukels tam tikrų mokestinių sunkumų.
„Ūkininkai bijo atiduoti labdarai produktus, nes galvoja, kad tai sukels tam tikrų mokestinių sunkumų. Labai svarbu priimti įstatymus, kurie neleistų jokio tinkamo maisto išmesti“, – įsitikinęs S. Gurevičius.
Ekspertai sako, kad atskiras maisto surinkimas jo švaistymo problemos neišspręstų. Esą šią įsisenėjusią bėdą spręsti reikėtų mokant visuomenę saikingo vartojimo.
„Maisto vartojimas turi būti žymiai atsakingesnis. Pirmiausiai – mes neturime turėti perteklinio maisto, nes išleidžiame pinigus, nesirūpiname gamta, sukeliame daugybę pasekmių“, – sakė T. Vaitkevičius.
Dalies prekybininkų užsispyrimas parduoti paskutinės galiojimo dienos produktus itin didina švaistomo maisto kiekį. Nors parduotuvių tinklai gana noriai aukoja ilgo galiojimo maistą, mėsos bei pieno produktai labdarai atiduodami kur kas rečiau.
„Dažnai parduotuvėse jie laikomi iki pačios paskutinės minutės ir jau po to nei labdaros organizacija, nei niekas kitas su tuo produktu nieko daryti negali“, – pasakojo S. Gurevičius.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Sugedęs ir išmestas maistas kelia ne tik švaistymo problemą. Į bendras šiukšles metamos valgio atliekos smarkiai apsunkina ir rūšiavimą.
„Turbūt čia ir yra didžiausia to problema, kai maistą išmetame į mišrų komunalinį srautą“, – sakė T. Vaitkevičius.
Prie maisto išsaugojimo turėtų prisidėti ne tik atitinkamos organizacijos, bet ir gyventojai. „Reikia labai gerai pagalvoti, ar man tikrai reikia šito maisto, kiek aš jo pasigaminsiu. Turbūt reikia reaguoti ne tik į akcijas, bet ir į savo galimybes gaminti ir suvartoti tą maistą. Ir dalintis maistu. Jei nesuvalgėme vieną dieną, tai galvoti, ar galėčiau jį ir rytoj, poryt suvalgyti. Gal pasidalinti su skurstančiais, o gal su kaimynais, “ – sakė A. Gedvilienė.
Šiais metais prašančių maisto paramos yra 10 tūkst. daugiau nei pernai. „Maisto bankas“ valgio davinius tiekia daugiau nei 170 tūkst. Lietuvos gyventojų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
N. Grunskienė: Lietuvoje – keliolika ikiteisminių tyrimų dėl sabotažo
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė ketvirtadienį paskelbė, kad teisėsauga Lietuvoje atlieka keliolika ikiteisminių tyrimų dėl įtariamų sabotažo operacijų. ...
-
V. Verameičyko buvimas keltų grėsmę Lietuvos saugumui, teigia VSD
„VSD pagrįstu vertinimu, minimo asmens buvimas Lietuvoje keltų grėsmę nacionaliniam saugumui“, – teigiama ketvirtadienį BNS perduotame VSD komentare. ...
-
Socialiniame tinkle – emocijų audra: darželyje užpuolė vaiką, bet nesako kas
Įsivaizduokite, kad jūsų vaikas darželyje nukentėjo nuo kito vaiko, o gal ir pats kitą nuskriaudė. Deja, šioje situacijoje ugdymo įstaiga nusprendžia abiejų vaikų tėvams neatskleisti vaikų vardų. Socialiniuose tinkluose užvirė diskusija ...
-
G. Grušas perrinktas Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininku
Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas perrinktas Lietuvos vyskupų konferencijos (LVK) pirmininku. ...
-
Vilniui – tarptautinis titulas: miestas išrinktas Europos Kalėdų sostine
Už kalėdinės dvasios puoselėjimą ir tradicijų persipynimą su naujovėmis Vilniui skirtas tarptautinis įvertinimas – kalėdinių miestų tinklo rengiamuose apdovanojimuose miestas tituluotas „Europos Kalėdų sostine 2025“. ...
-
Vyksta savotiškas rudens ir žiemos pasistumdymas: dėl oro sąlygų – perspėjimas (papildyta)
„Pastarosiomis dienomis vyksta savotiškas rudens ir žiemos pasistumdymas, kuris labai būdingas lapkričio antroje pusėje“, – teigia meteorologai. ...
-
Klaipėdos rajone – kruvinas ruduo: įsisiautėjo vilkai1
Klaipėdos rajone – kruvinas ruduo. Vietos ūkininkai fiksavo neįtikėtiną įsisiautėjusių vilkų išpuolių skaičių – rajone šie žvėrys jau papjovė daugiau nei tris dešimtis galvijų. ...
-
Įkyrėjo kelių teršėjai: gresia sankcijos1
Viešosios tvarkos sergėtojams įkyrėjo kelių teršėjai. Rudenį į Klaipėdos rajono asfaltuotus kelius pasipylė žvyro gabenimo transportas, traktoriai ir kita technika, kurie keliuose palieka smėlio, molio, žemių ir net mėšlo lie...
-
Atminties labirinte daugėja eksponatų1
Po Skulptūrų parko renovacijos suformuotas Atminties labirintas, kuriame yra vieta istorinių kapinių seniems paminkliniams akmenims ar jų fragmentams. Taip Skulptūrų parkas pamažu tampa ir savotišku sakraliniu muziejumi po atviru dangumi. ...
-
Keturioms aukštosioms mokykloms suteiktas Pedagogų rengimo centro statusas
Keturioms aukštosioms mokykloms antradienį įsigaliojusiu Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) įsakymu suteiktas Pedagogų rengimo centro statusas. ...