400 000 tonų arba po 140 kilogramų kiekvienam šalies gyventojui. Tiek pagaminto ir nesuvartoto maisto Lietuvoje, kur penktadalis žmonių yra atsidūrę žemiau skurdo rizikos ribos, per metus patenka į šiukšliadėžę.
Spalio 16-ąją – Pasaulinę maisto dieną – galbūt derėjo atšvęsti skania vakariene ar pasilepinti desertu, vis dėlto mokslininkai skatina tądien susimąstyti ir apie maisto švaistymo mastus ir poveikį klimato kaitai.
Seimas ėmėsi maisto švaistymo ir skurdo mažinimo. Nutarta įpareigoti prekybininkus tinkamą vartoti maistą perduoti labdarai, o jei reikalavimo nevykdys, tuomet grės baudos iki 5 tūkst. eurų.
Maisto švaistymas šiandien yra itin opi problema visame pasaulyje. Per didelis maisto švaistymas kenkia aplinkai ir eikvoja žemės, vandens, energijos bei darbo jėgos išteklius. Atsižvelgiant į tai, straipsnyje pateikiami 3 naudingi patarimai, leisiantys sumažinti maisto likučius ir sutaupyti pinigų ilgalaikėje perspektyvoje.
Dažniausiai parduotuvėse perpus pigiau parduodami produktai būna trumpo galiojimo. Čia galima rasti pieno, mėsos ar žuvies gaminių. Prekybininkai pastebi, kad nukainotą maistą, kurio galiojimas greitai baigsis, gyventojai perka dažnai. Tačiau ar žmonės pasiryžtų mokėti už ilgo galiojimo maistą jau pasibaigus jo galiojimui, pasakojama LNK reportaže.
Kalėdų įkvėpti lietuviai stebina kūrybiškumu ir vaišių gausa ant stalo. Deja, šis laikotarpis dažnai asocijuojasi ne tik su persivalgymu, bet ir maisto švaistymu. Mokslininkė pataria, kaip paprastai ir tiksliai apskaičiuoti, ką ir kiek gaminti.
Penktadienį Vilniuje įžiebus iš medinių šaukštų ir šakučių padarytą mažiausią Lietuvoje kalėdinę eglutę pradedama „Maisto banko“ kampanija „Mažinam Kalėdas“ prieš maisto švaistymą.
Maistą lietuvių namų ūkiai išmeta vis dar per dažnai – tai rodo tęstinis „Maisto banko“ ir „Swedbank“ inicijuotas tyrimas. Kaip ir anksčiau, daugiausia maisto išmetama po šeimos švenčių, o namuose itin netausojami vaisiai ir duonos gaminiai. Maisto vartojimo įpročiams COVID-19 pandemija bei išaugusi infliacija ryškios įtakos neturėjo, ir specialistai sako, kad pozityvius pokyčius stabdo žinių apie maisto švaistymo žalą trūkumas.
Maisto švaistymas – neišnaudota galimybė pamaitinti alkstančius. Statistika rodo, kad dėl maisto nepritekliaus kenčia kas devintas Lietuvos gyventojas. Tačiau žmonių, išmetančių valgį, vis dar labai daug. Beveik 400 tūkstančių tonų maisto kasmet atsiduria šiukšlinėse, tvirtina LNK.