- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, pernai teismuose privataus kaltinimo tvarka nagrinėta 560 įžeidimo ir šmeižto bylų. Prokurorai teigia, kad ikiteisminių tyrimų skaičius dėl šmeižto ir įžeidimo siekia 900, rašoma Nacionalinės teismų administracijos pranešime.
„Žmonės stengiasi ginti savo garbę ir orumą visais įmanomais būdais, todėl privataus kaltinimo bylų skaičius auga“, – penktadienį Seime vyskusią diskusiją tema „Privataus kaltinimo instituto probleminiai aspektai bei įžeidimo / šmeižimo dekriminalizavimo galimybės“ pradėjo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto primininkas Julius Sabatauskas.
Diskusijos dalyviai bandė atsakyti klausimą, ar baudžiamoji atsakomybė už įžeidimą ir šmeižtą nėra saviraiškos laisvės ribojimas? Ko siekia šalys, besikreipdamos į teismus? Ar tokio pobūdžio ginčai gali būti sprendžiami ne baudžiamojo proceso tvarka, o gal šių veikų dekriminalizavimas atvers duris dar didesniam piktnaudžiavimui žodžio laisve? Šiais klausimais diskutavo teismų ir teisėtvarkos institucijų, advokatūros ir žiniasklaidos atstovai.
Renginyje dalyvavę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjas Gintaras Goda ir Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas Alenas Piesliakas pažymėjo, kad privataus kaltinimo institutas, kuriame nėra atliekamas ikiteisminis tyrimas, teismams, iš tiesų, yra problematiškas.
„Šmeižto ir įžeidimo bylose dažnai nei kaltinamasis, nei kaltintojas nesistengia pateikti įrodymų, todėl teisėjas tampa lyg prokuroras, kuris turi susirinkti įrodymus ir padaryti sprendimą. Be to, kartais atrodo, kad šalys, skųsdamosi teismui dėl įžeidimo, siekia ne ginti savo garbę ir orumą, bet nubausti asmenį, prisiteisti neturtinę žalą, o kartais ir paspausti kitą šalį dėl vykstančio teismo proceso kitose bylose,“ – pastebėjo A. Piesliakas.
Pernai iš 45 Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtų bylų 10 baigėsi apkaltinamuoju nuosprendžiu, 20 – išteisinamuoju nuosprendžiu, o 15 – priėmus kitokius sprendimus. Iš išnagrinėtų 45 bylų septyniose buvo teisiami žurnalistai ir galutiniais sprendimais visi buvo išteisinti. Nors didžioji dalis ginčų baigiasi išteisinamuoju nuosprendžiu ir kaltė nebūna įrodyta, žiniasklaidos atstovai dėl šmeižto ir dekriminalizavimo pasisako griežtai.
„Mums ne sprendimas ir išteisinimas yra svarbiausia, o tai, kad esame patraukti baudžiamojon atsakomybėn už savo žodžius. Esminis faktorius – baudžiamasis procesas ir šleifas, kuris mus lydi pasibaigus procesui“, – teigė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
Tuo tarpu savaitraščio „Veidas“ leidėjas Alginamtas Šindeikis kvietė susimąstyti, ar netekdami galimybės spręsti ginčo baudžiamojo proceso būdu, neprarandame galimybės reikalauti moralinio atlyginimo už įžeidimą. „ Šmeižimo eliminavimas iš baudžiamojo kodekso, tai galimybės sutramdyti žmogų, kuris turi tikslą šmeižti, eliminavimas,“ – kalbėjo A. Šindeikis.
Šmeižto ir įžeidimo bylų skaičius teismuose nuo 2008 metų išaugo beveik dvigubai – nuo 289 iki 560.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Griautiname pastate Juodkrantėje gyvenantiems sutuoktiniams priteisė 16 tūkst. eurų
Neteisėtai Juodkrantėje pastatytame ir griautinu pripažintame jachtininkų viešbutyje turtą įsigijusiems sutuoktiniams Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) iš Lietuvos priteisė per 16 tūkst. eurų turtinės ir neturtinės žalos. ...
-
Aplinkosaugininkai vykdys reidus medžioklės plotuose
Aplinkosaugininkai nuo pirmadienio tikrins medžiotojus, kaip šie laikosi Medžioklės taisyklių viliodami maistu medžiojamuosius laukinius gyvūnus. ...
-
Ursula von der Leyen Vilniuje ragino ES skirti daugiau dėmesio gynybai, bendradarbiavimui
Vilniuje viešinti Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen paragino Europos Sąjungos (ES) šalis daugiau dėmesio skirti gynybai ir glaudesniam bendradarbiavimui. ...
-
Užfiksuota žemiausia šios žiemos oro temperatūra: dėmesį traukia įspūdingi vaizdai
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba sekmadienį pranešė, kad užfiksuota žemiausia šios žiemos oro temperatūra. ...
-
Lietuva ukrainiečių švietimui šiemet skirs beveik 32 mln. eurų
Lietuva į šalį dėl Rusijos karinių veiksmų atvykusių ukrainiečių švietimui šiais metais skirs beveik 32 mln. eurų. ...
-
Telefonų naudojimo mokyklose ribojimas: ministerijų požiūriai išsiskyrė
Švietimo ministrei Ramintai Popovienei nematant poreikio reglamentuoti mobiliųjų telefonų naudojimo mokyklose, tą norėtų daryti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). ...
-
Paramos akcijai „Radarom“ paaukota daugiau nei 880 tūkst. eurų
Artėjant karo Ukrainoje metinėms, trečią kartą rengiamai paramos akcijai „Radarom!“ šalies gyventojai ir verslai jau paaukojo 887 225 eurus. ...
-
Premjeras ir Seimo pirmininkas svarbų Lietuvai įvykį švenčia Palangoje
„Mūsų valstybės pirmieji asmenys elektros tinklų sinchronizavimą su kontinentine Europa švenčia, žinoma, Palangoje, kur šiandien rinkosi visa Lietuva“, – feisbuke skelbė Palangos meras Šarūnas Vaitkus. ...
-
Lietuvoje besimokančių ukrainiečių ugdymui Vyriausybė skyrė daugiau kaip 31 mln. eurų
Vyriausybė Lietuvoje besimokančių Ukrainos karo pabėgėlių ugdymui finansuoti skyrė daugiau kaip 31 mln. eurų. ...
-
Šimtai ledinių maudynių aistruolių nėrė į Baltijos jūrą: prisijungė ir žinomi politikai
Ledinių maudynių mėgėjų skaičius šią žiemą dar labiau išaugo – į eketes vis drąsiau lipa ne tik nemažą patirtį turintys ruoniai, bet ir pirmą kartą šį grūdinimosi būdą norintys patirti žmonės. Ekečių žemėlap...