Pastarieji įvykiai, ministrės teigimu, įrodo, kad grėsmė teisėjams nėra tik teorinio lygmens, o Aliaksandro Lukašenkos veiksmai tiesiog iliustruoja, kaip autoritariniai režimai gali pasiekti savo tikslų.

„Europiniu lygmeniu keliame klausimus dėl mūsų teisėjų, prokurorų saugumo, kai Rusija (...) galimai yra paskelbusi paiešką dėl tų, kurie tyrė Sausio 13-osios bylą. Iki šiol tai atrodė klausimas labiau teoriniu lygmeniu. Šiandien, po Baltarusijos veiksmų, turbūt suprantame, kad toks scenarijus nėra negalimas, o turbūt labiau tikėtinas“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį kalbėjo E. Dobrovolska.

Ministrė tikina, kad šiuo metu Europos Sąjungos lygmeniu ji kelia klausimą dėl užtikrinimo, jog tarptautinės kriminalinės policijos įrankiai negalėtų būti naudojami siekiant susidoroti su politiniais oponentais, Rytų kaimynėms neįtikusiais asmenimis.

Šiandien, po Baltarusijos veiksmų, turbūt suprantame, kad toks scenarijus nėra negalimas, o turbūt labiau tikėtinas.

„Mums yra reikalingas ES mechanizmas, kuris leistų Interpolo paieškos sistemą atsieti nuo politiškai motyvuotų sprendimų ir užklausų iš trečiųjų valstybių. Šiandien mes galime garantuoti, kad tie asmenys, kurių jau viešai Rusija pasakė, kad ieško, ir prieš juos turi sprendimus, akivaizdu – jie nėra saugūs ir Baltarusijos analogija yra geriausias pavyzdys, kaip tos valstybės gali iš esmės elgtis“, – teigia E. Dobrovolska.

Visgi teisingumo ministrė pažymi, kad galimybių ir teisinių įrankių autoritarinių režimų rankose jau atsidūrusiems politiniams kaliniams išlaisvinti tarptautinės organizacijos ir Vakarų valstybės praktiškai neturi. Kremliaus opozicionieriaus Aleksejaus Navalno sulaikymas ir dabartinė situacija, E. Dobrovolskos teigimu, įrodo, jog Rusija ir Baltarusija leidžia sau tiesiog ignoruoti tarptautinės teisės principus bei įpareigojimus.

„Jeigu mes kalbame apie konkrečius asmenis, kurie buvo sulaikyti ir vis dar yra sulaikyti Baltarusijoje, tai geriausias pavyzdys yra Rusijos analogija su Navalnu. Iš esmės buvo išnaudoti visi tarptautiniai instrumentai. Mes netgi turime Europos Žmogaus Teisių Teismo vasario 16 d. sprendimą, kur Rusija įpareigojama paleisti Navalną, o rezultatą iki šiol mes matome. Baltarusija nėra ta valstybė, su kuria reikėtų diskutuoti teisiniais instrumentais, technika ir argumentais“, – mano teisingumo ministrė.

Visgi ji taip pat akcentuoja, kad šiuo metu Baltarusijai taikomos sankcijos yra itin svarbios ne tik dėl siekio sudaryti spaudimą A. Lukašenkai, tačiau ir bandant užtikrinti režimo taikinyje esančių asmenų saugumą.

„Tiek Lietuva, tiek kitos valstybės uždraudžia atskristi Baltarusijos orlaiviams pas mus, uždraudžiama naudotis Baltarusijos erdve, jeigu skrendama į Lietuvą arba iš jos. Analogišką praktiką taiko ir kitos valstybės. Tai yra labai svarbu, nes mes kalbame ne tik apie ekonomiką (Baltarusija gauna lėšas, jeigu naudojama jų oro erdvė), bet lygiai taip pat apie asmenų saugumą. Dabar nebėra tokio naratyvo ir klausimo, ar Baltarusija juokauja. Visi supranta, kiek tai yra rimta ir kad veiksmai iš jų pusės gali būti neadekvatūs“, – tvirtina E. Dobrovolska.

ELTA primena, kad sekmadienį iš Graikijos į Lietuvą skridęs „Ryanair“ orlaivis po melagingo pranešimo apie neva jame esančią bombą buvo priverstinai nutupdytas Minske. Baltarusijos oro erdvėje jį lydėjo šios šalies karinių oro pajėgų naikintuvas Mig-29. Lėktuvu skrido Baltarusijos režimo kritikas Ramanas Pratasevičius, kuris buvo sulaikytas Minske.