- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Profesionalūs buitinės technikos meistrai jau seniai konstatavo, kad buitinės technikos taisyti neapsimoka – kainuos beveik tiek pat, o kartais net ir brangiau, nei įsigyti naują. O ir visuomenė įprato daug pirkti ir greitai išmesti. Tačiau tendencijos keičiasi, apie jas plačiau – LNK reportaže.
Tvarumo ekspertai sako, kad suskaičiuotos dienos tų verslų, kurie gamina vienkartinius daiktus.
Pokalbis apie tvarumą su viešosios įstaigos „Žiedinė ekonomika“ vadovu Domantu Tracevičiumi.
– Ar jūs tikite tuo, ką teigiate, kad šlamštui atėjo galas ir kad vienkartinių daiktų era baigėsi? Kokie jūsų argumentai?
– Tikrai tuo tikiu ir tą matau, nes tam yra poreikis. Mes turime klimato krizę, kuri yra didelė problema. Taip pat trūksta kritinių medžiagų ir atsiranda visokios rizikos. Tad tikrai valstybė ir Europos Sąjunga (ES) irgi galvoja apie tai ir jau pradeda imtis taisyklių, kurios padeda išleisti ir konkuruoti tvariems gaminiams prieš vienkartinius.
– Kokios tos taisyklės? Ar jos griežtos? Ar numatytos kažkokios baudos?
– Matėme prieš kelis metus, kad teisė taisyti tampa vis stipresnė. Atsarginių dalių galima rasti ir po dešimt metų, kai išleidžiamas daiktas. Dabar klausimas, ar jos yra įperkamos? Šitas dalykas dar nėra išspręstas, tai artimiausiais metais, manau, bus sprendžiama. Taip pat yra rūpestis dėl garantijos laikotarpio. Du metai yra gerokai per trumpai.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kiek galėtų trukti garantinis laikotarpis?
– Manau, trys–keturi metai – laisvai. Ypač esant dabartinėms technologijoms ir kaip kokybiškai kai kurie gamintojai daro daiktus, kurie tarnauja tikrai daug ilgiau negu trys–keturi metai.
– Automobiliams yra galimybė pratęsti garantiją už tam tikrą mokestį. Automobiliai lyg ir demonstruoja, kad viskas yra gerai per tą penkerių, kai kur net ir septynerių metų laikotarpį. O kiti kartais kokioms baterijoms duoda ir dešimt metų. Bet skeptikai galėtų pasakyti, kad tai apima viską – nuo kokio nors pigaus darbuotojo Kinijoje, logistikos parduotuvių iki akcininkų noro uždirbti maksimaliai. Jeigu nebėra greito judėjimo šioje grandinėje, kažkas lieka be darbo arba pinigų. Negi bus kažkam noras likti be vieno ar kito? Pamenate, toks juokas buvo, kaip dviratis kenkia ekonomikai – kuo daugiau žmonių važiuoja dviračiu, tuo daugiau žmonių lieka be darbo.
– Taip, pamenu. Bet mūsų mažai valstybei, kuri neturi tų iškastinių medžiagų – smėlis ir žvyras yra iš esmės viskas. Metalo taip pat neišgauname, tai tą galime atmesti. Toliau gamyba – greito vartojimo buities prekių gamybos praktiškai nėra. Dar viena sritis – logistika. Jeigu daiktai yra čia, logistikos nėra labai daug. Ir šiaip, Lietuva yra labiau logistikos centras tarp Rytų ir Vakarų. Tai čia mums kaip tik yra galimybės, nes tuomet galima taisyti tuos daiktus ir būtent tie darbai persikelia iš gamybos kažkur Kinijoje į darbus Lietuvoje. Lietuvai čia yra pergalė, nes kaip tik tuomet turėsime daugiau vietos darbų ir ta vertė bus sukuriama Lietuvoje.
Žiūrint į apklausas, vartotojai nori, kad daiktas būtų pataisomas.
– Gerai, bet tada yra kitas kontrargumentas. Natūralu, kad Lietuva pati nesiims, sakykime, ribojimų, varžymų, tas bus daroma ES mastu. Bet kitas klausimas – ar atlaikys politinis stuburas? Nes, tarkime, mažėjant gamybai, mažėjant pirkimams, jūs sakote, atsiranda kažkokie taisymo darbai, bet bet kuriuo atveju – pilnėja bedarbių gretos. Ir žmonėms, nebeturint pinigų, kyla protestų grėsmė. Kaip Europa susitvarkys su tuo? Nes galime pažiūrėti, kokie procesai vyksta Prancūzijoje ir ten tikrai valdžia jiems nusileidžia.
– Labai geras argumentas, bet vėlgi nemanyčiau, kad tai stipriai paveiks Europą, nes tos visos buitinės prekės, ypač elektronikos, yra iš esmės gaminamos būtent pietryčių Azijoje, Kinijoje. Tos, kurios gaminamos Europoje, jau dabar dažniausiai yra šiek tiek brangesnės, bet visiškai kitos kokybės ir jos tikrai išlaiko savo savybes ir tris, ir keturis, ir daugiau metų.
– O kaip patys vartotojai, kaip jų mąstysena turėtų keistis? Nes visi buvo pripratę prie tos pačios greitos mados – noriu čia ir dabar, o kitais metais nebenoriu.
– Žiūrint į apklausas, vartotojai nori, kad daiktas būtų pataisomas. Jie nori turėti tą pilną nuosavybę. Nes jeigu tu nusiperki daiktą, kuris nėra taisomas, viskas – tu jo iš esmės nevaldai. Ir jie nori daiktų, kurie ilgai tarnautų, jeigu politikai tikrai pasiryš padaryti sisteminius pokyčius, nes Lietuvos politikai tikrai turi problemų su stuburu. Bet ES mastu galima to tikėtis. Tada daiktų standartas tiesiog pakiltų, net pats pigiausias daiktas bus tas, kuris laiko ilgai.
– Užbaikime mūsų pokalbį vienu skaičiumi – metai be šlamšto?
– Apie 2020–2035 m. jau bus galima pradėti tai jausti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Trečdalis šalies gyventojų nėra apdraudę savo būsto1
„Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad 31 proc. būstą valdančių asmenų neturi draudimo. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen: siūlymus dėl gynybos finansavimo liberalai planuoja pateikti kitą savaitę2
Valdančiąją koaliciją sudarančio Liberalų sąjūdžio tarybai šeštadienį diskutuojant apie gynybos išlaidų finansavimo šaltinius, partijos vadovė Viktorija Čmilytė–Nielsen sako, kad konkrečių liberalų siūlymų d...
-
G. Nausėda ragina politikus „neužsižaisti“ su sprendimais dėl pensijų kaupimo nutraukimo1
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti antros pakopos pensijų kaupimo sutartis anksčiau laiko, prezidentas Gitanas Nausėda ragina politikus „neužsižaisti“ su spren...
-
G. Nausėda: didesnis pelno mokestis gynybai būtų adekvatus esamai ekonominei situacijai5
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad esant dabartinei ekonominei situacijai bei matant „įspūdingus“ įmonių, ypač bankų, rezultatus didesnis pelno apmokestinimas gynybos reikmėms būtų adekvatus sprendimas. ...
-
Dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų šiemet jų užmokestis gali nepasiekti 130 proc. VDU1
Atlikusi auditą, kaip institucijos panaudojo švietimui skirtus asignavimus, Valstybės kontrolė nustatė, kad dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų gali nepavykti įvykdyti valstybės įsipareigojimo pedagogų atlyginimus šiemet pakel...
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą2
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose8
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos11
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES1
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų3
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...