- Ūla Klimaševska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Atlikusi auditą, kaip institucijos panaudojo švietimui skirtus asignavimus, Valstybės kontrolė nustatė, kad dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų gali nepavykti įvykdyti valstybės įsipareigojimo pedagogų atlyginimus šiemet pakelti iki 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU).
Anot Valstybės kontrolės, norint tai įgyvendinti valstybei gali tekti skolintis.
Dar praėjusių metų gruodį Seimas įpareigojo Valstybės kontrolę įvertinti, ar švietimo įstaigos tinkamai paskirsto lėšas, numatytas mokytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų atlyginimams. Audito metu sprendžiama, ar švietimo įstaigos, paskirstydamos šias lėšas, įgyvendina valstybės įsipareigojimus dėl darbo užmokesčio mokytojams.
„Dėl greičiau nei didinami mokytojų atlyginimai augančio šalies vidutinio darbo užmokesčio, (...) net ir padidinus mokytojų darbo užmokestį nuo (šių metų – ELTA) rugsėjo mėnesio dar 10 proc., kaip numatyta, gali nepavykti įgyvendinti valstybės įsipareigojimo (...) Tikėtina, kad jis (vidutinis darbo užmokestis – ELTA) bus 125 proc. Įsipareigojimo įvykdymui gali tekti naudotis įstatymuose numatyta teise skolintis“, – šią savaitę paskelbė valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.
Anot auditorių, pakelti atlyginimų mokytojams gali nepavykti, jeigu VDU augtų greičiau negu numatyta. Kaip skelbė valstybės kontrolė, papildomai skyrus biudžeto pinigų, mokytojų vidutinis darbo užmokestis 2023 m. didėjo 10,7 proc., kai šalies vidutinis darbo užmokestis augo 12,6 proc.
Audito metu nustatyta, kad didesnę nei šių metų VDU algą dabar galėtų gauti tik mokytojai ekspertai, kurie sudaro 3 proc. visų pedagogų. Anot kontrolierių, didžiausia tokių specialistų alga galėtų sudaryti 122 proc. dabartinio šalies vidutinio darbo užmokesčio arba 2457 eurus „ant popieriaus“.
Taip pat, anot kontrolierių, vienu etatu dirbančių mokytojų darbo užmokestis gali didėti tik dėl apmokėjimo už pavadavimus, vienkartinių išmokų ir kitų nereguliarių priemokų. Praėjusiais metais valstybės kontrolė jau buvo nustačiusi, kad 25–34 metų amžiaus pedagogai uždirba mažiausiai iš visų mokytojų, todėl juos sunku išlaikyti mokyklose.
Seimo Audito komiteto posėdyje šią savaitę pristatydamas valstybės kontrolės vertinimą dėl asignavimų paskirstymo, M. Macijauskas pabrėžė, kad audituojamos institucijos apsunkina kontrolierių darbą nenorėdamos atverti savo duomenų. Tai padarius, M. Macijausko teigimu, kontrolė veiktų efektyviau, o institucijos būtų skaidresnės.
„Su kuo susiduriame atlikdami auditus – nėra to geranoriškumo kai kuriais atvejais, prisidengiama įvairiais BDAR (bendrojo duomenų apsaugos reglamento – ELTA) reikalavimais, kad valstybės kontrolė neturi teisės (prieiti prie duomenų – ELTA) ir tuo pasinaudoti“, – pristatydamas institucijų skiriamų asignavimų vertinimą Seimo Audito komitete šią savaitę kalbėjo M. Macijauskas.
Auditoriai taip pat nustatė, kad, mokyklose susidarant per mažoms klasėms, savivaldybės ne visada prisideda prie jų finansavimo, todėl mokiniams sudėtinga užtikrinti kokybišką ugdymą, o mokytojams – turėti optimalų darbo krūvį.
„Apibendrinus audito rezultatus galima teigti, kad mokyklų tinklas dar nėra racionaliai sutvarkytas“, – konstatavo valstybės kontrolė.
Kaip parodė auditas, tolimesni mokyklų tinklo optimizavimo rezultatai priklauso nuo numatytų išimčių, nes labai mažas klases formuoja Vilniaus, Trakų, Šalčininkų rajonų tautinių mažumų mokyklos, kurių tinklo formavimui dabar taikomos išimtys.
Kaip pranešama, 2020–2023 m. bendrojo ugdymo mokyklų tinklas buvo optimizuotas ir mokyklų skaičius sumažėjo nuo 971 iki 917.
ELTA primena, kad praėjusių metų rugsėjo 29 dieną prasidėjo pirmoji mokytojų profesinių sąjungų streiko banga. Streikas buvo atnaujintas lapkričio 22-ąją, švietimo darbuotojų profesinei sąjungai su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nesutarus dėl mokytojų keltų reikalavimų: darbo užmokesčio pedagogams, darbo krūvio sandaros ir mokinių skaičiaus klasėse mažinimo.
Vėliau, gruodžio 5-ąją, LŠDPS streiką dar kartą atnaujino, siekdami stabdyti kitų metų valstybės biudžeto pasirašymą, kol nebus įgyvendinti mokytojų reikalavimai.
Seimas patvirtino kitų metų valstybės biudžeto įstatymą, kuriame mokytojų atlyginimų didinimas numatytas po 10 proc. nuo 2024-ųjų sausio ir rugsėjo. Toks darbo užmokesčio didinimas netenkina profesinės sąjungos, kuri prašė kitų metų biudžete numatyti didesnį mokytojų atlyginimų kėlimą – po 15 proc. nuo sausio ir rugsėjo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Priedangas statantiems gyventojams siūloma infrastruktūros įmokos lengvata
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis siūlo atleisti nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos arba ją proporcingai sumažinti tiems gyventojams, kurie kartu su gyvenamuoju namu pastato ir priedangas. ...
-
Tyrimas: pagrindine kliūtimi įsidarbinant ukrainiečiams išlieka kalbos barjeras
Daugiau nei pusei Lietuvoje gyvenančių ukrainiečių didžiausia kliūtis įsitvirtinant darbo rinkoje yra kalbos barjeras, rodo Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) atliktas tyrimas. ...
-
Kodėl „Sodra“ vasarą atidžiau stebi sergančiuosius?3
„Sodra“ vasarą atidžiau stebi sergančiuosius, ar šie nepiktnaudžiauja nedarbingumo pažymėjimais. Esą vis pasitaiko atvejų, kai žmonės tiesiog pasiima vadinamąjį biuletenį ir dienas leidžia ne ligos patale, o prie jūros, kelion...
-
Seimas spręs, ar leisti kaimo sodybų svečius registruoti kartą per mėnesį1
Kaimo turizmo sodybas nuo kitų metų siūloma atleisti nuo prievolės duomenis apie apgyvendintus poilsiautojus Nacionalinėje turizmo informacinėje sistemoje (NTIS) pateikti per 24 valandas. ...
-
Patvirtinta valstybės garantija bankams, teikiantiems paskolas „Rail Baltica“ projekto įsigijimams3
Seimas suteikė valstybės garantiją Šiaurės investicijų bankui (NIB) ir Europos investicijų bankui (EIB), teikiantiems bendros 200 mln. eurų vertės paskolas elektrinius traukinius norinčiai pirkti keleivių geležinkeliais vežėjai „LTG L...
-
Siekiant apsaugoti žuvis, žadama leisti sumedžioti daugiau kormoranų1
Siekiant apsaugoti žuvininkystės ūkius nuo kormoranų daromos žalos, Aplinkos ministerija žada leisti lanksčiau reguliuoti šių paukščių populiaciją Lietuvoje. ...
-
Nors Lietuvą pasiekė karšti orai, verslas sutaria – dėl pramogų iš sostinės gyventojai nevyksta5
Nors šalyje įsibėgėjant vasarai gyventojai dažnai yra linkę rinktis poilsį gamtos apsuptyje esančiose sodybose ar kurortuose, sostinės verslo sektoriaus atstovai tikina, kad šią vasarą ypač mažėjančių lankytojų srautų Vilniaus vi...
-
Užbaigti teisiniai ginčai dėl sklypo Geležinio Vilko gatvėje, skelbia „Akropolis Group“
Vilniaus apygardos teismui nutraukus civilinę bylą dėl žemės sklypo Geležinio Vilko gatvėje, kur ketinama statyti naują „Akropolį“, užbaigti visi teisiniai ginčai, penktadienį pranešė bendrovė „Akropolis Group“. ...
-
„Epso-G“ grupė ketina steigti naują investicijų ir projektų valdymo bendrovę
Valstybės valdoma energetikos ir jos projektų įmonių grupė „Epso-G“ ketina steigti naują bendrovę, kuri užsiims investicijomis ir projektų valdymu. ...
-
G. Nausėda pasirašė Gynybos fondo ir susijusių mokesčių įstatymų paketą1
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė Valstybės gynybos fondo steigimą reglamentuojantį įstatymą ir su juo susijusius pelno mokesčio, akcizų, valstybės skolos ir kitus įstatymus. ...