„Aš tikrai neskubėsiu tvirtinti naujo ministro, kol neįsitikinsiu, kad tikrai šis ministras galės dirbti iki kadencijos pabaigos. Nors atrodytų, kas čia per tikslas, jeigu liko vos keletas mėnesių. Bet aš suprantu, kad švietimo sektoriuje esame sukėlę tiek netvarkos, kad naujajam ministrui bus nelengva tą netvarką sutvarkyti, net nekalbant apie strategijas“, – sakė G. Nausėda.

Apie jau atleisto ministro sprendimus dėl vienuoliktokų tarpinių patikrinimų bei apie palikimą moksleiviams ir mokytojams, LNK reportaže pasakojo Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.

– Ką mokytojams ir mokiniams palieka išeinantis ministras?

– Sumaištį, netikrumą, absurdiškumo ir beprasmybės jausmą. Realiai tarpiniai patikrinimai sujaukė ugdymo procesą, parodė užduočių nekokybės kontekstą, gal tik vienas sveikintinas dalykas nutiko.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Mokinių ir tėvų iniciatyva, visas šitas absurdas, kuris buvo nuleistas buldozeriniu principu ant mokyklų, pritariant įvairioms liokajiškoms organizacijoms, kurios rado neva argumentų kaip tai svarbu, buvo sustabdytas.

Vien iš licėjaus mokiniai teikė raštišką kreipimąsi į institucijas dėl fizikos egzamino, neseniai išsiuntė kreipimąsi dėl lietuvių kalbos tarpinio patikrinimo, o tėvai sukėlė didžiulį ažiotažą dėl komisijų, kurios perskaičiavo įvertinimus.

Iš esmės kiekvienas žingsnis buvo lydimas kažkokio nesusipratimo, beprasmybės ir išjungė, galima sakyti, mokyklas iš normalaus ritmo mėnesiui.

– Pasak ministerijos, nueinančio ministro įsakymu įvykę tarpiniai patikrinimai dabar bus laikomi bandomaisiais ir esą bus įskaityti, jeigu pats vienuoliktokas to norės. Ar yra kokia išeitis iš šitos keblios situacijos?

– Manau, kad situacija yra daugiau negu kebli. Sugriauti lūkesčiai, sugriauta visa sistema, bandyta eksperimentuoti su mokyklomis, mokiniais, jų tėvais ir visuomene. Čia yra supintas Gordijaus mazgas ir jį išpinti beveik yra neįmanoma be kažkokių rimtų, kaip Aleksandro Makedoniečio, smūgių.

Manau, kad sistema bandys užglaistyti, bandys įrodyti šitų keitimų prasmę, nes įklimpome keisdami programas, tam tikras disciplinas, neparuošę mokymo priemonių įvedėme tokius dalykus kaip „gyvenimo įgūdžiai“. Sukūrėme nerealią situaciją, iš kurios norisi išeiti kaip iš tam tikro košmaro.

Kiekvienas žingsnis buvo lydimas keisto pojūčio, visa bendruomenė yra sutrikusi, pasimetusi ir, galima sakyti, dalis žmonių net nesuvokia, kas čia vyksta.

Įsivaizduokite, mokiniai atėjo į patikrinimus kai kurių temų nesimokę.

– Tarpiniai vienuoliktokų patikrinimai galutinai išklibino ministro kėdę. Jūsų nuomone, kodėl būtent šie tarpiniai patikrinimai tapo visišku fiasko, kaip jie atrodė mokytojų, ne tik moksleivių, akimis? Moksleiviai buvo pakraupę, tą girdėjome ne kartą, bet šalia buvo ir mokytojai.

– Taip, buvo mokytojai, kurie kentėjo, sukandę dantimis, visą tą sistemą, matė kai kurių dalykų beprasmiškumą. Buvo parodytas visos sistemos diletantizmas, neprofesionalumas.

Kai kalbame apie vizijas ir idėjas, atrodome labai gražiai, bet kai reikia pagaminti produktą, mes to nesugebame. Tarpiniai egzaminai parodė, kad kokybiškai paruošti užduočių nesugebame, nesugebame laiku pateikti mokymo priemonių.

Visoje švietimo sistemoje esame atsidūrę tam tikrame įsivaizdavime, kaip turėtų būti, iš tiesų nesuprasdami ar tikrai taip reikia. Tarpiniai egzaminai ir atvėrė tą knygą, parodė, kokie esame, net elementarių užduotėlių, kurios yra tik 40 taškų, nesugebame kokybiškai parengti.

– Pats ministras aiškino, kad norą atsistatydinti lėmė ir tai, jog jis gaudavo nurodymus iš premjerės komandos, kuriems jis nepritardavo, o vėliau turėdavo prisiimti atsakomybę. Galbūt ir mokyklos jautė tai, kad tarsi ministerija buvo be galvos?

– Turbūt sunku pasakyti, kokie vidiniai santykiai ką lėmė, bet daugelis mokytojų buvo ypatingai nepatenkinti tuo, kas vyksta. Buvo sukeltas stresas programų apimtimis, ne visos tikrinamos temos buvo išeitos. Įsivaizduokite, mokiniai atėjo į patikrinimus kai kurių temų nesimokę. Mokytojai jautė didžiulį nerimą ir visa ta sistema buvo taip įnervinta, kad visas pūlinio trūkis, kartu su juo ateina palengvėjimas, tikintis, kad galbūt bus priimtas sprendimas.

– Premjerė sakė, kad neskubės siūlyti naujo kandidato, o prezidentas pasakė, kad neskubės tvirtinti. Lieka pusmetis. Ką gali naujas žmogus per pusmetį padaryti? Visa švietimo sistema liko be šeimininko.

– Vienokiu ar kitokiu būdu bus viskas užbaigta, jau keli tarpiniai yra išimti, liko istorijos ir chemijos tarpinis patikrinimas. Šis bandomasis dar kartą parodys mūsų kokybinį pasirengimą, brandos egzaminai vienokiu ar kitokiu būdu vėl gali sukelti kažkokių niuansų, vėl gali iškilti politiniai dalykai. Ateis ruduo, politinė jėga ateis į valdžią ir turės rimtai susimąstyti, ką toliau daryti.

– Nueinantis ministras G. Jakštas žadėjo, kad nuo rugsėjo bus planuojama dar viena priemonė – įtraukusis ugdymas. Jo principas – į valstybines mokyklas turi būti priimti ir raidos sutrikimų turintys vaikai. Kaip galvojate, ar dar yra šansų šiai idėjai būti įgyvendintai rudenį?

– Manau, kad idėja yra kontraversiška ir jau dabar kelia didžiules problemas mokykloms ir tikrai reikėtų gerai pagalvoti, kaip spręsti šį klausimą. Manau, kad mes palietėme daug taškų švietime ir tie taškai nebuvo nei įgyvendinti, nei jiems pasiruošta. Iš šalies žiūrint, jau ir taip trapi švietimo sistema, su kuria turėjo būti labai atsargiai elgiamasi, galutinai krečiama, tarsi būtų norima ją pribaigti.