- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per Vėlines lankysime artimųjų ir bičiulių kapus, degsime žvakutes, galbūt susitiksime su seniai matytais giminėmis. Pasak etnologės Gražinos Kadžytės, per šimtmečius išliko šios šventės turinys ir esmė, kai ne tik pagerbiami ir geru žodžiu prisimenami mirusieji, bet susitinkama su skirtinguose Lietuvos kampeliuose gyvenančiais giminaičiais.
Savotiška piligrimystė
Anksčiau mūsų sėsliau gyvenę protėviai traukdavo tik į šalia kaimo esančias kapinaites, o dabar nereta šeima per kelias dienas, lankydama artimųjų kapus, apvažiuoja kone visą Lietuvą. Pasak etnologės G. Kadžytės, tai irgi gražus Visų Šventųjų ir Vėlinių paprotys – savotiška piligrimystė.
„Anksčiau Vėlinių metas buvo labiau susietas su bažnyčios, kur buvo meldžiamasi už mirusius artimuosius, lankymu. Dabar, kai visuomenė labiau sekuliarizuota, o artimieji palaidoti ne vienose kapinėse, dalis žmonių į bažnyčią nebeužsuka. Kaip yra liudijęs etnografas Mikalojus Katkus, jau XIX a., aplankę kapus, žmonės dažnai susirinkdavo pas kurį nors giminaitį, kukliai pasivaišindavo, pagiedodavo, paminėdavo mirusiuosius. Tai laikais Vėlinių laikotarpis apimdavo visą lapkričio mėnesį, tad tekdavo pasisvečiuoti ne vienuose namuose. Į tokius susibūrimus vesdavosi ir vaikus, jiems senoliai papasakodavo ir apie gimines, ir apie gimtąsias vietas, – taip būdavo gražiai perduodama gyvoji istorija“, – teigia etnologė.
Bendrystė: etnologė G. Kadžytė pastebi, kad nereta šeima per kelias dienas, lankydama artimųjų kapus, apvažiuoja kone visą Lietuvą. Tai irgi gražus Visų Šventųjų ir Vėlinių paprotys. / G. Kadžytės asmeninio archyvo nuotr.
Pajusti ryšį
Pasak G. Kadžytės, svečiavimosi pas gimines, aplankius kapus, tradicija yra išlikusi iki šiol – iš toliau atvykstantys giminaičiai jau iš anksto susitaria, pas kurį pusbrolį, pusseserę ar dėdę užsuks kavos išgerti.
„Per Kūčias prie stalo susėda tik šeima, o per Vėlines yra galimybė aplankyti seniai matytus tolimesnius gimines. Žinau, kad negalėdami atvykti į gimtinę pirmosiomis lapkričio dienomis, kartais kremtasi mūsų emigrantai, bet jiems patarčiau Vėlinių vakarą bent peržiūrėti mirusių artimųjų nuotraukas, prisiminti šviesius jų gyvenimo momentus“, – pataria G. Kadžytė.
Etnologė pastebi, kad labai sveikintinas dalykas yra giminės istorijos rašymas: kartais atsiminimus surašo patys giminės senoliai arba juos pakalbinę jaunesnieji.
Stebina užsieniečius
Pasak etnologės, iki šiol kai kuriuose Dzūkijos kaimų kapinėse dar deginami Vėlinių laužai – tai itin sena mūsų tradicija.
„Ji tikrai verta išlikti ir būti atgaivinta, nes laužuose buvo sudeginamos nukritusios medžių šakos, kankorėžiai, seni nebenaudojami mediniai kryžiai. Be to, laužą reikėdavo prižiūrėti, tad prie jo ilgiau pabūdavo, pasimelsdavo, pagiedodavo, pasikalbėdavo tos bendruomenės žmonės. Dzūkai ant savo smiltynėlių visuomet gyveno vargingiau, bet turbūt sutelkčiau, nes išlaikė Vėlinių laužų tradiciją; taip, kaip žemaičiai mums išsaugojo Užgavėnes, o aukštaičiai – Jonines“, – pasakoja ekspertė.
Dzūkai ant savo smiltynėlių visuomet gyveno vargingiau, bet turbūt sutelkčiau, nes išlaikė Vėlinių laužų tradiciją; taip, kaip žemaičiai mums išsaugojo Užgavėnes, o aukštaičiai – Jonines.
Anot G. Kadžytės, žvakučių kapinėse mada atėjo ne taip seniai – XIX a. pabaigoje. Ji, aišku, šiek tiek pasikeitė, nes anksčiau žvakės buvo paprastos, vaškinės, namų darbo, tad žmonės prie kapų, rūpindamiesi, kad jos neužgestų ir visai sudegtų, pabūdavo ilgiau.
„Kai sutemus važiuoji pro kapines Vėlinių vakarą, ta liepsnelių jūra tiesiog užburia. Ypač jei jos didelės, senos, kaip Rasų kapinės Vilniuje. Pastebiu, kad praeityje kapines žmonės labiau lankydavo šeimomis, dabar vyresnieji dažniau ateina į jas dieną, jaunimas – jau sutemus. Žinau, kad daugelis studentų nusiveda į žiburiuojančias liepsnelėmis kapines Lietuvoje studijuojančius bičiulius užsieniečius, kuriems tas vaizdas, sako, palieka neišdildomą įspūdį“, – pažymi G. Kadžytė.
Vėlių laikas
Pasak etnologės, kalbėdami apie Vėlines, mūsų protėviai atskleisdavo savo poetinę prigimtį.
„Vyresnieji dažnai norėdavo vaikams pateikti pasaulį kaip pasaką, todėl pasakodavo, kad žvaigždės danguje – tai vėlių langeliai, per kuriuos jos žiūri į žemę. Kita vertus, tai būdavo ir edukacinė priemonė atgrasyti jaunimą nesišlaistyti naktimis, kad nepakliūtų į bėdą: jie būdavo perspėjami, kad sutemus nėra ko klaidžioti tiek tamsoje, tiek po kapines, nes tai vėlių laikas“, – sako senųjų papročių ir tradicijų žinovė.
Tvaresni sprendimai
* Nors prekybos centruose yra žvakių kiekvieno skoniui ir piniginei, o prieš Vėlines joms taikomos akcijos, kapų perkrauti žvakutėmis nevertėtų. Skaičiuojama, kad kasmet per šias dienas kapinėse paliekama milijonai stiklinių ar plastikinių žvakidžių, kurios, deja, vėliau tampa tūkstančiais tonų atliekų.
* Reikėtų paieškoti tvaresnių būdų, kaip pagerbti savo mirusius artimuosius. Renkantis augalus, natūralūs, visžaliai sodinukai visada bus geriau nei plastikinės ir aplinką mikroplastiku teršiančios gėlės. Verčiau rinktis daugkartines stiklines žvakides su pakeičiamais įdėklais.
* Jei prie kapinių nėra rūšiavimo konteinerių, kapų puošimo atliekas geriau parsivežti namo ir išrūšiuoti.
* Stiklinės žvakidės, nesvarbu, su vašku ar ne, metamos į stiklui skirtą rūšiavimo konteinerį.
* Žaliąsias atliekas – lapus, žolę, smulkias ar stambesnes šakeles, medienos atliekas, nuvytusias gėles – svarbu mesti į specialius didmaišius ar aptvertas aikšteles.
* Dirbtinės gėlės turėtų atsidurti mišrių, bet ne žaliųjų atliekų konteineriuose.
* Švarūs plastikiniai žvakių įdėklai, plastikiniai vazonėliai, plastiko maišeliai keliauja į plastiko atliekų konteinerį.
* Plastikiniai žvakių įdėklai, užteršti išsilydžiusio vaško likučiais, turėtų atsidurti mišrių atliekų konteineriuose, nes tokie netinka perdirbti.
* Dėžės, pakavimo maišeliai, popierius, kartonas metami į popieriui skirtus konteinerius.
* Metalinį vainiko karkasą, metalinius žvakidžių dangtelius reikia mesti į stiklo ir metalo rūšiavimo konteinerį. Gėlių kempines – į mišrių atliekų konteinerį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Praėjusią savaitę NATO naikintuvams neteko kilti lydėti Rusijos orlaivių
Praėjusią savaitę NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantiems naikintuvams nei karto neteko kilti patruliuoti virš Baltijos jūros ir atpažinti bei lydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos Federacijos (RF) orlaivių, pran...
-
S. Kairys atmetė A. Valotkos kandidatūrą į Kalbos inspekcijos vadovus9
Kultūros ministras Simonas Kairys atmetė dabartinio Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo Audriaus Valotkos kandidatūrą vadovauti įstaigai dar vienai penkerių metų kadencijai, dėl to planuojama skelbti naują konkursą. ...
-
Ar įmanoma apgauti „Regitros“ egzaminuotojus?
Apie egzaminus „Regitroje“ sklando įvairių gandų. Vieni pasakoja apie griežtus instruktorius ir egzaminuotojus, o kiti tikina girdėję, kad per egzaminą įmanoma sukčiauti – apsiginkluoti kone šnipų įranga ir taip teoriją be ...
-
S. Greičius nebus teikiamas vadovauti PAGD antrai kadencijai
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pirmadienį patvirtino, kad dabartinis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Saulius Greičius nebus teikiamas vadovauti departamentui antrai kadencijai. ...
-
Siekiant sumažinti pareigūnų darbo krūvį, VRM siūlo atsisakyti dalies funkcijų1
Siekiant sumažinti pareigūnų darbo krūvį, Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo biurokratinę naštą pareigūnams sumažinti atsisakant nebūdingų policijai funkcijų, tarp jų – prievolės policijai lydėti didžiagabarites transporto pr...
-
Kariuomenė sako radaruose stebinti balionus Lietuvos oro erdvėje, jų sekimo nekomentuoja4
Vilniaus oro uoste šeštadienį nukritus kontrabandą gabenusiam balionui, Lietuvos kariuomenė sako stebinti tokius objektus Lietuvos oro erdvėje, tačiau jų sekimo nekomentuoja dėl jautrios radarų informacijos. ...
-
Reikalauja pratęsti dabartinio PAGD vadovo kadenciją: negalime leisti daryti pertraukos progrese
Ugniagesių ir pareigūnų profesinės sąjungos reikalauja pratęsti spalio pradžioje pasibaigsiančią Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriaus Sauliaus Greičiaus kadenciją. Visgi, anot jų, kol kas bendruomenės būg...
-
Apie iš Baltarusijos atskrendančius balionus: neturime informacijos, kad jie yra skirti šnipinėjimui5
Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis tikina, kad šiuo metu nėra informacijos, jog su kontrabandiniais kroviniais į Lietuvą iš Baltarusijos skrendantys meteorologiniai oro balionai būtų skirti ir šn...
-
S. Džiautas: VSAT neturi įgaliojimų numušti meteorologinių balionų2
Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) vadovas Saulius Džiautas kritiškai vertina tai, kad Valstybės sienos apsaugos pareigūnai (VSAT) neturi įgaliojimų numušti kontrabandą gabenančių meteorologinių balion...
-
Išankstinis balsavimas: ką svarbu žinoti kauniečiams ir Kaune besilankantiems rinkėjams?5
Kaune gyvenantys ar besilankantys rinkėjai, spalio 13 d. negalėsiantys dalyvauti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose, kviečiami savo pilietinę valią išreikšti išankstiniame balsavime. Pirmas turas vyks spalio 8–10 dienomis nuo...