„Grėsmių lygis akivaizdžiai auga ir netgi, sakyčiau, spartėjančia trajektorija. Matome įvairaus pobūdžio incidentus. Kol kas tų incidentų sąsajų su Rusija mes negalime patvirtinti – konkrečiai kalbant apie incidentus Baltijos jūroje, neseną incidentą dėl kabelio tarp Švedijos ir Suomijos nukirtimo, lėktuvo katastrofos Vilniuje“, – LRT televizijai trečiadienį sakė šalies vadovas.

„Galimas dalykas, kad šitiems tyrimams pasibaigus mes konstatuosime, kad Rusijos sąmoningo hibridinio veiksmo čia nebuvo“, – pridūrė jis.

Vis dėlto, anot G. Nausėdos, Rusijos pozicija kaimyninių šalių atžvilgių išlieka pavojinga.

„Nepaisant to, visa Rusijos retorika, jos veiksmai kituose pasaulio regionuose, įtampos kaitinimas, karinis biudžetas, kurį jie patvirtino 2025 m., sakyčiau, labai iššaukianti laikysena dėl derybų su Ukraina – visi šie faktoriai byloja, kad Rusijos politika ne tik kad nesikeičia, bet dar labiau aštrėja“, – teigė šalies vadovas.

„Šį kartą, pasikartosiu, Rusija meta iššūkį, meta baltą pirštinę ne tik kaimyninėse valstybėse esantiems žmonėms, bet visiems demokratiniams Vakarams, NATO, ir jie šito net neslepia“, – sakė G. Nausėda.

ELTA primena, kad lapkričio 25 d. sostinėje, netoli Vilniaus oro uosto, šalia gyvenamojo namo, nukrito ir sudužo krovininis Vokietijos įmonės DHL lėktuvas.

Orlaiviu skrido keturių žmonių įgula, žuvo 48 metų Ispanijos pilietis. Dar vienas ispanas, taip pat vokietis ir lietuvis buvo sužeisti. Antrojo nukentėjusio ispano būklė yra sunki.

Pirminiais duomenimis, keliamos versijos, kad orlaivis galėjo nukristi dėl techninių problemų, galimos piloto klaidos ar netinkamai suveikusios oro uosto įrangos. Iš pradžių užsiminta ir apie galimo teroristinio akto ar sabotažo galimybę, tačiau, kaip nurodo prokuratūra, duomenų, kurie pagrįstų tokius scenarijus, kol kas nėra.

Be to, lapkričio pabaigoje Baltijos jūroje buvo nutraukti telekomunikacijų kabeliai, besidriekiantys tarp Lietuvos ir Švedijos bei Vokietijos ir Suomijos.

Lietuvos politikai šį incidentą siejo su aktyvėjančia Rusijos veikla regione ir ragino NATO lygiu tartis dėl bendro aljanso atsako. Vokietijos gynybos ministras B. Pistorius teigė, jog kabelių sugadinimas turi būti vertinamas kaip „sabotažas“.