- Gytis Pankūnas (ELTA)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentas Gitanas Nausėda būsimos Vyriausybės programoje įtvirtintą siekį šalies gynybai skirti ne mažiau kaip 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) traktuoja kaip minimalų lygį.
Šalies vadovas tvirtino sieksiantis, jog finansavimo lygis krašto apsaugai didėtų labiau.
„Taip, aš tai (siekį šalies gynybai skirti ne mažiau kaip 3,5 proc. BVP – ELTA) traktuoju kaip minimalų lygį. Visi puikiai žinome situaciją, kad biudžetas paveldimas iš ankstesniosios Vyriausybės. Ji buvo nusimačiusi dar mažesnę sumą ir blogiausia, kad ir artimiausiems metams buvo numačiusi ne didėjančią sumą. Be abejo, tokiais tempais einant į priekį, divizijos formavimas nusikelia, kaip mes paskaičiavome, į 2036-uosius ar dar vėlesnius metus“, – LRT televizijai trečiadienį sakė G. Nausėda.
Šalies vadovas teigė pats sieksiantis, kad krašto apsaugos finansavimas didėtų labiau nei planuoja naujoji Vyriausybė. Tiesa, G. Nausėda pridūrė suprantantis, jog net ir einant ambicingesniu gynybos finansavimo keliu, nacionalinė divizija Lietuvoje atsirastų ne taip greitai kaip norėtųsi.
„Ši Vyriausybė pamėgino bent jau parodyti pirmaisiais metais, kad ketina judėti ambicingesne kryptimi. Aš net neabejoju ir tikrai šito sieksiu, kad ateinančiais, vėlesniais metais šį (krašto gynybos finansavimui skirtą – ELTA) procentą būtų siekiama tik didinti, bet matematika čia yra negailestinga. Jeigu mes turėsime gerokai mažesnį procentą negu jūsų minėtasis 5 procentų dydis, viskas vyks, bet vyks lėtesniais tempais ir nacionalinė divizija galbūt nebus sukurta 2036-aisiais, bet, pavyzdžiui, 2034-aisiais. Tai mūsų tikrai netenkina, nes mūsų gyvybinis interesas yra pasirūpinti savo saugumu dar iki tol, kol kažkas sugalvos išbandyti mūsų tvirtumą“, – dėstė prezidentas.
Būsimosios Vyriausybės programoje nurodoma, kad finansavimas krašto gynybai sieks ne mažiau kaip 3,5 proc. nuo BVP, taip pat žadamas darbų tęstinumas, skiriant ypatingą dėmesį Vokietijos brigados dislokavimui Lietuvoje.
Kaip nurodoma programoje, Vokietijos karius planuojama Lietuvoje priimti 2027 metais.
Prezidentūra anksčiau įspėjo, kad remiantis kariuomenės vertinimu, steigiama Lietuvos kariuomenės divizija iki 2030 metų negebės pasiekti pilno operacinio pajėgumo. Jeigu situacija gynybos pramonėje nesikeis, o finansavimas krašto apsaugai nebus didinamas, divizija įgis pajėgumą tik 2036-2040 metais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seime stringa liberalesnis besiribojančių žemės sklypų pardavimas
Seimo Kaimo reikalų komitetas nesutinka, kad būtų liberalizuota žemės sklypų, besiribojančių su parduodama dirbama žeme, prikimo-pardavimo tvarka. ...
-
Įspėja: jei laiku neišnaudojote kasmetinių atostogų, rizikuojate jas prarasti2
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad darbuotojai, iki nustatyto termino nespėję išnaudoti sukauptų kasmetinių atostogų, rizikuoja jas prarasti. ...
-
Kauno PPA rūmų apdovanojimuose – aukščiausi įvertinimai metų verslo lyderiams2
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai (KPPAR) – didžiausia regiono verslo bendruomenę telkianti organizacija Lietuvoje – pakvietė verslo, valdžios, akademinės bendruomenės bei socialinių partnerių atstovus į tradicinį metinį verslo ...
-
I. Trinkūnaitė sprendimą skirti jai 16,5 tūkst. eurų baudą vertina pozityviai: laikome tai pergale3
Teisėsaugos akiratyje atsidūrusios bendrovės „Foxpay“ savininkė Ieva Trinkūnaitė Lietuvos banko (LB) sprendimą skirti jai 16,5 tūkst. eurų baudą vertina palankiai. ...
-
G. Paluckas žada kelti mokesčius gaunantiems didžiausias pajamas: dabartinė sistema – neteisinga7
Būsimasis premjeras Gintautas Paluckas žada konkrečius sprendimus dėl mokesčių didinimo labiausiai pasiturtintiems asmenims pristatyti kitais metais, tačiau pažymi, kad tai yra pirmiausia teisingumo klausimas. ...
-
Ukrainos mokykloms Lietuva perduos 100 metalo detektorių
Atsižvelgiant į Ukrainos išsakytą poreikį karo metu užtikrinti moksleivių ir mokytojų saugumą, Lietuva šalies mokykloms perduos 100 metalo detektorių-vartelių, penktadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). ...
-
G. Nausėda: Baltijos šalys turi siekti tolesnės ES paramos „Rail Balticai“3
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Baltijos šalys turi kartu siekti tolesnės Europos Sąjungos paramos europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektui. ...
-
Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas smuko po trijų mėnesių kilimo
Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas po trijų mėnesių kilimo smuko 0,1 punktu iki 47,8 punkto, penktadienį pranešė indeksą sudaranti Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK). ...
-
„Litgrid“: lapkritį elektros kaina sumažėjo 3 proc.
Lapkričio mėnesį elektros suvartojimas Lietuvoje padidėjo 10 proc. Tuo metu elektros kaina šalyje sumažėjo 3 proc. ir vidutiniškai siekė 88,6 Eur/MWh, praneša „Litgrid“. ...
-
Paskelbė, kuriose Lietuvos vietovėse yra geriausios gyvenimo sąlygos10
Geriausias gyvenimo sąlygas 2023 metais turėjo Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų gyventojai, o prasčiausias – Lazdijų, Vilkaviškio, Skuodo, Kalvarijos ir Ignalinos rajonų žmonės, skelbia Finansų ministerija, suskaičiavusi savivaldybi...