- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovui pareiškus, kad nuo 2021-ųjų imigrantų iš Vidurio Azijos padaugėjo 14 kartų, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad bendras jų skaičius, nepaisant reikšmingo augimo, nėra labai didelis.
„Akivaizdu, kad darbo rinkos poreikiai, kurie anksčiau buvo tenkinami imigrantų iš Ukrainos ir Baltarusijos, prasidėjus plataus masto invazijai, kada Ukrainos vyrai kovoja fronto linijoje, iš esmės tos darbo jėgos, kuri reikalinga mūsų verslui, struktūros pasikeitimas įvyko, ir įvyko taip pat Centrinės Azijos gyventojų sąskaita. Tų žmonių tikrai padidėjo nuo labai mažų skaičių“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė I. Šimonytė.
„Gal šiek tiek Valstybės saugumo departamento vadovui nederėtų tais augimo skaičiais gąsdinti, nes išties augimas atrodo įspūdingas, bet bendras tų žmonių skaičius tikrai nėra koks nors labai didelis“, – pridūrė premjerė.
Anot I. Šimonytės, šiemet iki spalio 1 dienos laikinai leidimą gyventi Lietuvoje turinčių trečiųjų šalių piliečių skaičius padidėjo keliais šimtais.
„Problemų išties buvo. Ir tos problemos buvo iš dalies sureguliuotos jau tais įstatymais, kurie įsigaliojo, ir manau, kad nuo 2025 metų galiojant kvotai (darbuotojų iš trečiųjų šalių – BNS), kiek žmonių gali atvykti į Lietuvą, bus galima tuos dalykus reguliuoti ir papildomai“, – teigė ji.
VSD vadovas Darius Jauniškis LNK Žiniose trečiadienį teigė, kad departamentas nespėja patikrinti visų imigrantų, o tai kelia labai didelių kontržvalgybinių ir teroristinių rizikų.
Premjerės teigimu, VSD vadovo teiginius galima traktuoti ir „kaip poziciją prieš biudžeto priėmimą“.
„Visiškai neseniai labai panašius argumentus vadovas dėstė dėl Baltarusijos imigrantų, dabar dėl Centrinės Azijos imigrantų. Neneigiu, kad visokių žmonių gali atvykti (...), bet niekada nebus tokios situacijos, kada galės Valstybės saugumo departamentas nieko nedaryti ir nuo darbo atsipalaiduoti“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.
„Mes ir Lietuvos Respublikoje turime savo piliečių, kurių veikla kelia rimtą susirūpinimą dėl jų požiūrio į Lietuvos valstybingumą, nepriklausomybę, suverenitetą“, – pridūrė ji.
Migracijos departamento duomenimis, spalio 1-ąją Lietuvoje gyveno 10,6 tūkst. uzbekų, kai metų pradžioje šis skaičius siekė 8,2 tūkst., o prasidedant 2022-iesiems – 998. Uzbekistano piliečiai šiuo metu sudaro ketvirtą pagal dydį užsieniečių diasporą.
Be to, Lietuvoje per devynis mėnesius nuo 5,7 tūkst. iki 7,2 tūkst. padaugėjo atvykėlių iš Tadžikijos.
Gausiausia Lietuvoje išlieka ukrainiečių diaspora, jai priklauso 77,5 tūkst. asmenų. Antri – baltarusiai, jų spalio 1-ąją šalyje gyveno 61,3 tūkst., treti – rusai, jų Migracijos departamentas skaičiuoja 15,3 tūkstančio.
Galiojančius leidimus gyventi Lietuvoje iš viso turi beveik 222 tūkst. užsieniečių, šis skaičius nuo rugsėjo 1 dienos keliais šimtais sumažėjo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl apšvietimo stygiaus jaučiasi nesaugiai: rajone situacija tragiška
Sportininkų gatvėje 9-ojo daugiabučio namo kieme neveikia apšvietimas. Klaipėdiečiai teiraujasi, kada jis bus įjungtas, kadangi rytais ir vakarais vidinis kiemas, automobilių stovėjimo aikštelė ir takelis prie mokyklos skendi tamsoje, ta...
-
Prezidento patarėjas: NATO pajėgos Baltijos jūroje pagerins žinojimą, kas joje vyksta
Sustiprintas NATO patruliavimas Baltijos jūroje siekiant apsaugoti kritinę infrastruktūrą Baltijos jūroje, leis geriau žinoti, kas joje vyksta, sako prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius. ...
-
Žada atsisakyti dalies greičio matuoklių: tokios paskirties turi nelikti6
Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis tikina nematantis poreikio tolesnei greičio matuoklių tinklo plėtrai ir žada inicijuoti jo peržiūrą. Pasak ministro, šiuo metu turimas tinklas yra per didelis ir neatitinka saugumo priemonėms keliamų krit...
-
Žiniasklaida: Seimo viešbutyje nebeliko karo pabėgėlių iš Ukrainos
Šalia Seimo esančiame parlamentarams skirtame viešbutyje iš viso gyvens 70 parlamento narių. Tiesa, iki šiol čia laikinai glaudęsi 60 karo pabėgėlių iš Ukrainos iš viešbučio buvo priversti išsikel...
-
Sutriko „Sodros“ veikla: dalis paslaugų gali būti laikinai neprieinamos2
Trečiadienio popietę sutriko „Sodros“ veikla, todėl dalis elektroninių paslaugų gali būti neprieinamos. ...
-
Prieš 125 metus šviesas įžiebė Kauno centrinė elektrinė3
Kaune viena po kitos dygsta puikios skulptoriaus Rimanto Okulič-Kazarino kompozicijos, primenančios Kauną, kurio nebėra. Kūrėjas įamžino Felikso Vizbaro vilą, Centrinį žydų banką, Jono Vailokaičio namą ir pastatą, kuris, jei būtų išlik...
-
Karinės jūrų pajėgos NATO misijai Baltijos jūroje skyrė du laivus, jie išplaukė1
Karinės jūrų pajėgos NATO kritinės infrastruktūros apsaugos operacijai Baltijos jūroje skyrė du laivus, jie trečiadienį išplaukė į jūrą, BNS nurodė Lietuvos kariuomenė. ...
-
Vilniaus meras apie rekordinius kelių remonto darbus: per metus – dar 121,3 km atnaujintų gatvių
Praėjusiais metais Vilniuje tęsti ypač ambicingi gatvių remonto darbai. 2024 m. atnaujinta 121,3 km sostinės gatvių, iš kurių žvyrkelių – beveik 5 km, atnaujinta 61,6 km šaligatvių ir įrengta 13,7 km dviračių takų. ...
-
Daugiau nei pusė Seimo narių siūlo atlikti LRT auditą, kiti teigia – tai nepriimtina6
Daugiau nei pusė Seimo narių siūlo pavesti Valstybės kontrolei (VK) atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) 2021–2024 metų veiklos auditą. ...
-
Uostamiestis mini Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 102-ąsias metines1
Sausio 15-ąją uostamiestyje, Skulptūrų parke, prie paminklo „Už Laisvę žuvusiems“, tradiciškai buvo paminėtos Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 102-osios metinės. Jų metu buvo prisiminti svarbūs 1923-iųjų istorin...