- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ar įmanoma Lietuvoje įsukti ginklų pramonę? Verslas sako – taip. Tačiau, daugelio nuomone, Lietuvoje įstatymų, ribojančių šią veiklą, – per daug. Valdžia su tuo sutinka, tačiau ir siūlomi pakitimai verslo kol kas nedžiugina. Apie tai – LNK reportaže.
Įmonė Vilniuje kuria tempiamą minavimo įrenginį, bet Lietuvoje gali gaminti tik važiuoklę, visą kitą – užsienyje. „Pagaminti dalį iki tiek, kiek mums leidžiama Lietuvoje gaminti, o visą kitą pagaminti jau kitoje partnerių gamybos bazėje“, – pasakojo gaminančios įmonės „Ostara“ vadovas Darius Antanaitis.
Kita įmonė prie Vilniaus antrus metus bylinėjasi su policija ir negauna leidimo Ukrainai padovanoti aštuonis raketų paleidimo įrenginius.
„Pagal esamą reguliavimą mes matome, kad valstybė vis dar nepasitiki verslu, mato rizikas, grėsmes“, – komentavo Gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Ministrai sutinka – dabar gal ir per daug ribojimų ginkluotės gamybai Lietuvoje. „Kai kurios šalys tikrai daug atviriau priima savo technologijas, leidžia testuoti, daug atviriau į tai žiūri. Mes norime keisti tai ir Lietuvoje“, – teigė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Lietuvoje pagamintų ginklų negalima parduoti. „Pagal dabartinius teisės aktus šitoje sferoje veikti įmonėms gali ir atsirasti kliuvinių“, – pritarė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo pakeitimų. Reikėtų mažiau leidimų gaminti ginklų dalis. „Jeigu tokią detalę gamina jau licencijuotam gamintojui, Lietuvoje mes atsisakytume šių detalių gamybos licencijavimo“, – detalizavo siūlymą A. Armonaitė. Taip pat siūlo ir lengviau leisti ginklus testuoti, kelti mažiau reikalavimų darbuotojams ginklų įmonėse. „Inžinieriai tikrai galės mažiau laiko skirti visokiuose kontorų koridoriuose ir daugiau laiko skirti savo svarbiam darbui“, – tikino ministrė.
Pramonės atstovai siūlymus vadina per menkais ar net ne esminiais. „Tikimės, kad tai yra pirmas žingsnis, nuo kurio verta pradėti“, – sakė Pramonininkų konfederacijos laikinasis vadovas Tomas Garuolis. „Tai sprendimai, kuriuos man būtų sunku komentuoti, nes iš tikrųjų arba tai ir vyksta, arba tai nėra problema“, – apie pasiūlymus sakė D. Antanaitis.
Pramonininkų konfederacija sako, kad dabar daug norinčių ginklus Lietuvoje gaminti įmonių tiesiog atbaidoma. „Joms tikrai yra sudėtinga, o poreikiai čia iš tikrųjų bus didžiuliai, t. y. ir statybos, ir kontrmobilumo priemonės, ir kas tik nori“, – teigė T. Garuolis.
Ginklus gaminančių įmonių atstovai privalo būti nepriekaištingos reputacijos, įmonė turi įrodyti, kad turi saugias patalpas, taip pat kokią turi sistemą atsekti, kur keliauja jų pagaminta ginkluotė.
Yra ne viena įmonė, kuri Lietuvos kariuomenei galėtų gaminti dešimtis tūkstančių dronų per metus. Politikai ir kelia tokį tikslą, bet ar politikų kuriami įstatymai tą leidžia, dvejojo ir kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys: „Klausimas apie kovinius dronus ir jų gamybą Lietuvoje – ar Lietuvos teisės aktai leidžia gaminti A kategorijos ginklą? Jūs turbūt patys turite sau atsakyti į šį klausimą.“
Ir verslas kritikuoja įstatymą, kuris dabar apibrėžia, kas yra A kategorijos ginklas. „A kategorija – tai patys pavojingiausi ginklai – minos, torpedos, raketos, minosvaidžiai. Tai yra pačios pavojingiausios kategorijos ginklai, iš esmės – kariniai ginklai“, – aiškino sąvoką Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyriaus viršininkas Audrius Čiupala. Tačiau įmonės kritikuoja, kad A kategorijos ginklais dabar tampa dronai ar net plastikiniai indai sprogmenims. „Mes planavome gaminti korpusus prieštankinėms minoms. Plastikinis indas vienu momentu gali būti tiesiog indas sriubai, kitu jis gali būti traktuojamas kaip svarbi detalė prieštankinei minai“, – vaizdingą pavyzdį pateikė „Ostaros“ vadovas. Tačiau licencijas ginklų gamybai išduodanti policija nesutinka, kad reikalavimai per griežti: „Ginklų įstatymas netaikomas lėkščių gamintojams. Gamintojas paprastai žino, ką daro – ar minos korpusą, ar lėkštę.“
Anot policijos, dabar licenciją gaminti ginklus turi 24 įmonės. Pernai licencijos šovinių gamybai prašė keturios įmonės ir visos gavo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Per šventes aukos paramos fondams išauga, bet aukojimas mažėja
Besibaigiančių metų šventės Lietuvos paramos ir labdaros fondams – vienas intensyviausių laikotarpių, kai žmonės aukoja daugiau nei įprastai, tačiau aukojimo tendencijos prastėja, BNS sako šių organizacijų atstovai. ...
-
VST vadas žada keisti pareigūnų požiūrį į pažeidėjus: negali spardyti surakinto antrankiais2
Viešojo saugumo tarnybai (VST) pradėjęs vadovauti buvęs ilgametis Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vadas Viktoras Grabauskas pabrėžia, kad padidėjus hibridinių grėsmių tikimybei, būtina stiprinti vi...
-
Žiniasklaida: mirė profesorė Dambrauskienė
Pirmadienį, eidama 85-uosius metus, mirė žymi Lietuvos darbo teisės specialistė, viena iš Darbo kodekso rengėjų, profesorė Genovaitė Dambrauskienė. ...
-
Nuo rugsėjo dėl netinkamo įtraukiojo ugdymo nesikreipė nei tėvai, nei NVO: nesulaukta skundų2
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) teigia, kad po to, kai rugsėjį startavo visuotinis įtraukusis ugdymas, nebuvo sulaukta nė vieno skundo dėl specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų nepriėmimo į mokyklas. ...
-
Pasienyje su Baltarusija neteisėtų migrantų nefiksuota
Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą nebuvo apgręžtas nė vienas neteisėtas migrantas, trečiadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Gruodžio 25-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Gruodžio 25-oji, trečiadienis, 52 savaitė. ...
-
Gintaras Grušas: viltis padės išgyventi bet kokias negandas2
Šalies tikinčiuosius ir ne tik juos su svarbiausia metų švente sveikina arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Jis linki nepamiršti vilties, kuri padės išgyventi bet kokias negandas. ...
-
Baltos Kūčios aplankė dalį Lietuvos: šie regionai gali džiaugtis labiausiai2
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia, kad Kūčių rytą rytiniuose šalies pakraščiuose buvo susidariusi sniego danga. ...
-
Kęstutis Kėvalas: visi esame sesės ir broliai12
Kiekvienais metais Caritas valgykla pakviečia sunkiai gyvenančius kauniečius Kūčių pusryčiams. ...
-
Kauno meras atlygino beveik 16 tūkst. eurų žalą už sunaikintas Kačiūniškės dvaro vertybes39
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis atlygino 15 tūkst. 886 eurų žalą, kurią jam priteisė teismas Kačiūniškės dvaro byloje. ...