Išgyvenimo krepšiai: kada peržiūrėti ir atnaujinti?

Neseniai praūžusi stipri audra dalį gyventojų privertė griebtis išgyvenimo krepšių. Jų labiausiai prireikė likusiems be elektros. Vis dėlto civilinės saugos specialistai pastebi, kad gyventojai ne tik nepakeičia išnaudotų atsargų, bet ir pamiršta jas atnaujinti.

Vilnietis Rokas vienas tų, kuris sureagavo į specialistų patarimus namuose turėti išvykimo krepšį. Jį susidėjo iškart, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.

„Labai buvo nesaugu, norėjosi pasiruošti, o kas jeigu bus“, – pasakojo vilnietis Rokas Mikšiūnas.

Pirko kuprinę, maistą, vaistus, vandenį – viskas atsiėjo apie 100 eurų.

Pareigūnai ne kartą kalbėjo apie tokio krepšio svarbą ir linkėjo, kad jo niekad neprireiktų. Tačiau dalis gyventojų krepšius jau aptuštino praūžus audrai.

Civilinės saugos specialistai pastebi, kad gyventojai ne tik nepakeičia išnaudotų atsargų, bet ir pamiršta jas atnaujinti.

Išvykimo krepšyje, kad ir koks jis bebūtų, rekomenduojama turėti svarbiausius daiktus bent trims paroms. Specialistai pataria pasitikrinti daiktų galiojimo laiką, ypač vaistų.

Anot medikų, pasibaigusio galiojimo vaistus vartoti yra nesaugu, ypatingai nuo peršalimo ar skausmo.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

 

 

„Jų veiksmingumas sumažėjęs ir suskilusios medžiagos yra toksiškos, tai gali pažeisti inkstus. Laikomasi tokių taisyklių, kad sausi maisto produktai ir papildai gali būti vartojami iki galiojimo datos“, – akcentavo Karoliniškių poliklinikos šeimos gydytojas Irmantas Aleksa.

Tvarsčiai nepasens, kol nesutrūnys. Tačiau sterilūs bintai turi savo galiojimą. Savo vaistinėles ir be krepšio patariama peržiūrėti kasmet, o pasenusius vaistus mesti ne į konteinerį, o atnešti į vaistines.

Ne tik vaistai, bet ir sausas maistas bei konservai neilgaamžiai.

„Pagrindinė taisyklė: kaip ir keičiame padangas rudenį ir pavasarį, tai taip peržiūrime išlikimo krepšio daiktus“, – kalbėjo Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovas Paulius Rinkevičius.

Kad krepšio turinį užimtų ne tik vanduo, yra dar viena gudrybė.

„Rekomenduojama turėti gertuvę su vandens filtru – galėsime pasisemti vandenį iš balos ir jį gerti“, – patarė šaulė Ieva Trinkūnaitė.

Specialistai sako, jog reikėtų atkreipti dėmesį ir į sezoniškumą, apsižiūrėti, kad, pavyzdžiui, nutikus nelaimei žiemą krepšyje nebūtų likę tik vasariniai drabužiai. Rekomendacijas galima rasti puslapyje 72.lt.

Kad neatrodytų per daug sudėtinga, anot specialistų, apie 80 proc. daiktų jau turime namuose, tik reikia juos susidėti į vieną vietą.

Toks krepšys gali praversti ne tik įvykus gamtinei stichijai, bet ir kitai nenumatyta nelaimei, kaip, pavyzdžiui, Viršuliškių gaisras – sprogimas daugiabutyje, įvykis nuo kurio prasidėjo šie metai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

pensininkė

pensininkė portretas
tikrai nustokite bauginti, jau pripratome nebeveikia, tai jūs ''durneliai'' pirkite po pusmečio ar metų meskite lauk ir vėl pirkite, jau kaip bus taip ir bus tas krepšys neišgelbės, bet valdžia vis mulkina žmones

Klausimėlis

Klausimėlis portretas
Jei esu senjoras, neligotas, bet ne stipruolis, kaip turėsiu patempti tokį krepšį, į kurį susidėsiu visus rekomenduojamus daiktus? Gal galite pateikti nuorodą, kaip susikrauti "Senjoro krepšiuką"?

asas

asas portretas
kaip isgyventi nuo lansberginiu lesbiu pidaru ir pedofilu sutves
VISI KOMENTARAI 17

Galerijos

Daugiau straipsnių