„Aišku, yra tam tikrų sektorių ir tam tikrų vietų, kur galima būtų šiek tiek pasitempti“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė V. Vitkauskas.

Pasak jo, pareigūnai prieš kelis mėnesius analizavo 14 ligoninių dešimtyje didžiausių Lietuvos miestų pasirengimą krizėms.

Anot NKVC vadovo, lygiai pusės jų pasirengimas buvo įvertintas teigiamai, dar pusės – patenkinamai.

„Taip kad neigiamo įvertinimo nėra ir šioje vietoje galėtume pasidžiaugti, kad minimalus poreikis užtikrinti įstaigos veiklą iki 30 dienų yra užtikrintas“, – kalbėjo V. Vitkauskas.

Visgi, pasak pareigūno, idealiu atveju ligoninės turi būti pasirengusios dirbti iki 90 dienų, ir čia patikrintos įstaigos susidūrė su problemomis.

Anot jo, problemos buvo susijusios ne tik su vaistų atsargų ar asmens apsaugos priemonių trūkumu, bet ir, pavyzdžiui, maisto tiekimo užtikrinimu.

„Tam tikros institucijos yra decentralizavę maisto tiekimą, tad yra labai didelė priklausomybė nuo maisto tiekimo grandinių“, – tvirtino NKVC vadovas.

V. Vitkausko teigimu, tikrinant įstaigas nustatyti netolygumai ruošiantis užtikrinti autonominį elektros tiekimą.

Minimalus poreikis užtikrinti įstaigos veiklą iki 30 dienų yra užtikrintas.

„Kiekviena ligoninė, kurią paminėjau, turi generatorius, tačiau kai kurios turi tik vieną, o kai kurios – dvylika. Tai šis skirtumas egizstuoja“, – kalbėjo V. Vitkauskas.

Pasak jo, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) yra pasidalinusi patikrinimų išvadomis su kiekviena ligonine, su jomis patvirtinti planai pasirengimo trūkumams ištaisyti.

Pareigūno teigimu, ligoninių pasirengimas krizėms bus finansuojamas per netrukus pradėsiančią veikti Civilinės saugos programą, taip pat Sveikatos apsaugos ministerijos asignavimus, tačiau įstaigos turės rūpintis tuo ir savo lėšomis.

V. Vitkauskas sakė, kad Lietuvoje taip pat reikia sukurti medicinos personalo mobilizacijos sistemą.

„Žinome situacijas, kai gydytojai dirba keliose institucijose ir turi egzistuoti centrinis mobilizacijos personalo rezervas, kuris būtų taip sudėliotas, kad kiekvienas gydytojas, daktaras, medicinos darbuotojas žinotų, kur yra jo pagrindinė darbo vieta kilus situacijai“, – tvirtino NKVC vadovas.

Dar beveik prieš metus sveikatos apsaugos sistemos pasirengimas darbui karo sąlygomis buvo pristatytas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.

Krašto apsaugos bei Sveikatos apsaugos ministerijų vadovai tada tvirtino, kad karo grėsmei ruošiamasi, kaupiamos atsargos, vykdomos pratybos, o visų galimų scenarijų numatyti ir neįmanoma, tačiau opozicija padėtį vadino katastrofiška.

Daugiau dėmesio pasirengimui krizėms Lietuva ėmė skirti po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais.