Iš 1991-ųjų sausio įvykių viena nuotrauka Vytautui kelia ypatingą susijaudinimą.

„Čia buvo pati pradžia“, – teigė laisvės gynėjas Vytautas Žemaitis.

Penkios dienos iki Sausio 13-osios Vytautas dalyvavo ir matė, kaip valdžią siekė nuversti prosovietiškai nusiteikę asmenys pašventinti šalto vandens srove.

„Visada pasijuokiame, nes mūsų vadas gavo į snukį tada. Kiekvienais metais pasižiūrime ir pasijuokiame. Tada nebuvo labai juokinga“, – šnekėjo V. Žemaitis.

LNK stop kadras.

Šiltas laisvės gynėjų susitikimas vyksta kasmet. Nors įvykiai mena jau 34 metus, jausmas lig šiol nepaleidžia.

„Kada čia atvyksti, širdelė dreba, atsimeni ir tą benzino kvapą, ir tą šurmulį čia“, – teigė laisvės gynėjas Raimondas Skibarka.

LNK stop kadras.

Tąkart 30-metis kovos menų instruktorius Raimondas paliko tris vaikus Kaune ir suskubo į Vilnių. Turėjo svarbią misiją – saugoti premjerą Gediminą Vagnorių.

„Atvedė prie pirmininko durų ir sako: vyrai, jūs įpratę kovoti vyras prieš vyrą, darykite, ką norit, praeiti niekas negali“, – pasakojo R. Skibarka.

Kas traukiniu iš kitų miestų, kas studentų būriais iš paskaitų – bėgte į kovą dėl laisvės.

„Gal dar kelios dienos sprendžiamas Lietuvos laisvės likimas. Mes jau pajutome laisvės vertę ir mūsų širdys nesudrebės“, – anksčiau šnekėjo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.

„Ne mes tokie didvyriai, didvyriai – mūsų mamos, tėvai, kurie mus saugojo. Mes saugojom valstybę, o mus saugojo mūsų mamos“, – tvirtino laisvės gynėjas Artūras Čira.

LNK stop kadras.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Saugoti Aukščiausiosios Tarybos rūmus nuo sovietų statytos ne tik barikados. Buvo ir benzino, smėlio maišų, ir muziejinių, ir medžioklinių šautuvų.

„Vaikinukas čia sėdi su automatu, juoda uniforma, šmaiseris. Sakau, klausyk, ar šovinių daug turi? Tris. Ryžtas buvo, svarbiausia – ryžtas“, – kalbėjo A. Čira.

„Po kojomis buvo prieštankinės minos, medžiokliniai šautuvai. Iš patriotiškų banditų gavome vamzdžių, turėjome ginklų“, – pasakojo Aukščiausiosios Tarybos gynėjų būrio vadas Antanas Kliunka.

LNK stop kadras.

Tuo tarpu prie Televizijos bokšto ginti teko plikomis rankomis.

Petras iki šiol telefone saugo ir lemtingas nuotraukas, ir priesaikos žodžius.

„Prisiekiu šventai saugoti visas patikėtas man paslaptis ir užkirsti kelią bet kokiems Lietuvos priešų tikslams, tepadeda man Dievas“, – tikino Sausio 13-osios įvykių dalyvis Petras Paleckis.

LNK stop kadras.

Ir 14 žuvusiųjų, ir nukentėję, ir sveiką kailį išnešę laisvės gynėjai sekmadienį pagerbti Seime. Kas galėjo, tradiciškai stojo į rikiuotę.

Bėgant metams laisvės gynėjų kasmet vis mažiau, bet profesorius V. Landsbergis viliasi, kad laisvę švęsime iki paskutinio.

„Aš čia amžinai neateisiu, bet jūs ateikite, kai manęs nebus, jūs visada čia ateikit. Kai jūsų tik tai vienas paskutinis beliks, ir tas tegu ateina“, – nurodė V. Landsbergis.

O štai, ar šių dienų jaunimas galėtų pakartoti kovą už laisvę, didvyriai abejoja.

„Pasižiūrėkite, Vilniaus gatvėje „Latte“ geriančių, ar daug jų čia ateis?“ – klausė A. Čira.

„Dabar aš nežinau, ar taip būtų. Iš to jaunimo nežinau, ar galima tikėtis“, – sakė V. Žemaitis.

Tarptautinio dėmesio sulaukusio įvykio sukaktį lietuviai paprastai būna darbuose. Sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena bandyta ne kartą, tačiau nesėkmingai. Vis tik Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis idėją sugrąžinti bandys dar kartą.

„Visgi tai yra pergalės diena – pagerbti ir aukas, kurios padėjo galvas dėl mūsų Nepriklausomybės, ir vieną kartą galbūt reikia įteisinti, ypač tai, kad kitąmet minėsime 35 metų sukaktį“, – kalbėjo S. Skvernelis.

„Visai nebloga mintis, aš pritarčiau, jei manęs kas nors paklaustų“, – šnekėjo V. Landsbergis.

Vardai, kurių Lietuva niekada nepamirš, pagerbti ir atminimo laužais prie Vilniaus televizijos bokšto.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Laužai liepsnojo ir prie Nacionalinio radijo ir televizijos pastato bei Seimo. Tiesa, žmonių čia mažiau nei prieš tris dešimtmečius.

Pirmadienį Laisvės gynėjų dieną Seime bus įteikta ir Laisvės premija. Praėjusiais metais jos laureatu tapo buvęs disidentas, kunigas Julius Sasnauskas.