Tyrimą dėl gegužės 16 d. katastrofą virš Baltijos jūros patyrusio Lietuvos lėktuvo „An-2“ baigė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir Vyriausybės specialioji komisija, tačiau taip ir nebuvo atsakyta į klausimą, kas lėmė šią skaudžią, dviejų žmonių gyvybes nusinešusią nelaimę. Kada paaiškės tikrosios jos priežastys?

Kol kas darbo dar nebaigė Susisiekimo ministerijos sudaryta komisija „An-2“ katastrofos aplinkybėms ištirti.

Jos vadovas Bronius Merkys LRT.lt patikino, jog spėlionės, esą lėktuvas galėjo būti numuštas arba nukrito, nes gabeno kažkokį slaptą krovinį, neturi absoliučiai jokio pagrindo: „Visa tai – versijos iš fantastikos srities.“

Interviu LRT.lt B. Merkys tvirtino negalįs įvardyti kokios nors vienos lėktuvo katastrofos priežasties, nes papildomos informacijos jo vadovaujama komisija gauna kasdien. Tačiau, būdamas patyręs lakūnas, jis neslėpė numanąs, kas lėmė, kad „An-2“ nuskendo nusinešdamas ir jį pilotavusių lakūnų Adolfo Mačiulio ir Alvydo Selmistraičio gyvybę.

– Jūs, žinoma, matėte Nyderlandų specialistų, dalyvavusių „An-2“ iškėlimo iš jūros dugno arčiau vandens paviršiaus, filmuotą medžiagą?

– Taip. Visą.

– Atrodo, kad lėktuvo kabinoje rastas A. Mačiulis bandė gelbėtis, tačiau jam sutrukdė kažkokios metalinės lėktuvo detalės?

– Manau, kad taip.

– Kodėl lėktuvo vidus atrodė apverktinos būklės?

– Greičiausiai jis vertėsi ir visi daiktai skraidė po saloną. O kadangi „An-2“ lėktuvai naudojami žemės ūkio darbams arba jais gabenami kokie nors su tokiais darbais susiję kroviniai, jie nebūna tokie švarūs, kaip lengvieji automobiliai.

– Ar tai, kad filmuotoje medžiagoje matyti praviros lėktuvo durys, liudija, kad jos atsidarė nuo smūgio į vandenį, ar vis dėlto pro jas bandė gelbėtis A. Selmistraitis?

– Kol kas negalėčiau atmesti nei vienos, nei kitos versijos.

– Kiek dar galima laukti, kad jūra išplaus šiuo metu dingusiu be žinios laikomo A. Selmistraičio kūną?

– Kartais po tokių nelaimių praeina ir keli mėnesiai, kol jūra kur nors išneša paskendusių žmonių kūnus. Bet nemanau, kad tai užtruks daugiau nei pusmetį. Tačiau nereikia atmesti ir tokios galimybės, kad jūra A. Selmistraičio palaikus išmes tokioje vietoje, kurioje jie taip ir liks nepastebėti.

Būna taip, kad dingusių žmonių jūra taip ir neišmeta. Kalbėdamas su Virginija Selmistraitiene, patariau jai  šią didžiulę netektį ir nelaimę vertinti taip, lyg jos artimas žmogus būtų palaidotas jūroje. Juk kartais ir lakūnai prašo, kad jų pelenai būtų išbarstyti virš jūros.

– Iš tam tikrų Jūsų bei kitų specialistų užuominų tarsi prašosi išvada, kad lėktuvo katastrofą lėmė kažkoks techninis gedimas.

– Kol Susisiekimo ministerijos komisijos  tyrimas nebaigtas, vertindamas juo skridusių pilotų kvalifikaciją, nenorėčiau taip kategoriškai teigti. Bet tikėtina. Tačiau, remiantis lėktuvų katastrofų statistika, apie 80 proc. jų lemia žmonių klaidos. Ir nebūtinai – pilotų klaidos. Suklysta ir lėktuvus prižiūrintys specialistai.

– Jei tokie patyrę lakūnai, kaip A. Mačiulis ir A. Selmistraitis, pasirinko skrydžio kelią per jūrą, ko gero, jie buvo tikri, kad lėktuvas techniškai tvarkingas?

– Greičiausiai. Bet norėčiau atkreipti dėmesį, kad jie į Lietuvą iš Danijos skrido ne pačiu tiesiausiu ir paprasčiausiu keliu. Ko gero, jie norėjo „apskraidyti“ tą lėktuvą. Kiek žinau, tuo lėktuvu kelerius metus nebuvo skraidoma, todėl iš pradžių pilotai juo 40 minučių paskraidė Danijoje, o paskui nuskrido į Švediją pas pažįstamą lakūną Geteborge, kuris turi „An-2“ ir daug tokiais lėktuvais skraido. Ši aplinkybė, mano galva, irgi iškalbinga.

– Vadinasi, jie Švedijoje buvo nusileidę privačiame aerodrome?

– Taip. Ir, jei mūsų pilotams būtų reikėję kažkokios pagalbos, jie tikrai būtų ją gavę dar Švedijoje.

– Ar Jums, kaip patyrusiam lakūnui ir tiriančiam lėktuvo katastrofą pareigūnui, nekelia klausimų tai, kad Palangos oro uosto dispečeris, budėjęs tą nelemtą gegužės 16 d., netrukus po lėktuvo katastrofos išėjo į pensiją?

– Domėjausi šiuo klausimu. Tam dispečeriui jau kur kas anksčiau buvo pasiūlyta išeiti į pensiją, nes tarnyboje vyko etatų mažinimas ir visiems pensininkams teko išeiti į užtarnautą poilsį.

– Kiek kainavo lėktuvo apžiūra vandenyje ir iškėlimas į jūros paviršių?

– Apie 300 tūkst. eurų. Jeigu jį būtume iškėlę ant kokios nors platformos ir gabenę į krantą, būtų tekę dar pridėti maždaug milijoną eurų.